Indrė Sorokaitė yra bene ryškiausiai pasaulyje spindinti tinklinio žaidėja iš Lietuvos. Nemažai pergalių su pajėgiomis komandomis Italijos čempionatuose bei CEV Čempionų lygoje pasiekusi sportininkė šiemet įgyvendino ir dar vieną savo svajonę – debiutavo olimpinėse žaidynėse. Tiesa, tą ji padarė vilkėdama ne Lietuvos, o Italijos rinktinės marškinėlius.
Ji tinklinio pradmenis įgijo Lietuvoje, bet vėliau, būdama 14-os metų, išvyko į Italiją pas mamą, kuri dirbo trenere.
„Tinklinį pradėjau žaisti būdama 8-erių. Kiek atsimenu, visada patiko lakstyti sporto salėse, kur žaisdavo mano mamos atstovaujama Kauno „Heksos“ komanda. Tėtis tuo metu žaidė krepšinį ir taip pat vesdavosi mane į savo rungtynes“, – pasakojo I. Sorokaitė.
Tad sportininkei teko rinktis tarp krepšinio ir tinklinio. Vis tik meilė tinklinio kamuoliui buvo gerokai stipresnė.
„Dar būdama maža supratau, kad tinklinis yra mano gyvenimas. Tiesiog užaugau su tinklinio kamuoliu rankose. Visos mano svajonės, troškimai buvo susiję su tinkliniu. Visada buvau užsispyrusi, todėl siekiau savo svajonių išsipildymo“, – teigė I. Sorokaitė.
Išvykusi į Italiją, tinklininkė ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais. Jos talentą netruko pastebėti Italijos rinktinės treneriai. Du kartus I. Sorokaitė tapo Čempionų lygos laimėtoja, o tada atėjo laikas svarbiam sprendimui. Norint atstovauti Italijos rinktinei, jai reikėjo priimti šios šalies pilietybę. Kadangi ji tuo metu Italijoje gyveno jau dešimtmetį, tai gauti Italijos pilietybę nebuvo sunku. Sunkiau buvo susitaikyti su tuo, kad pagal Lietuvos įstatymus, ji dėl to neteko Lietuvos pilietybės.
„Širdyje visada ilgiuosi savo gimto krašto, bet kita širdies dalis priklauso Italijai. Kai savęs paklausiau ar esu pasiruošusi žengti šį didelį ir atsakingą žingsnį, jaučiausi dėkinga šiai šaliai tiek pat, kiek Lietuvai. Gaila, kad Lietuvos įstatymai neleido pasirinkti abiejų“, – sakė tinklininkė, Italijos rinktinei atstovaujanti nuo 2013 metų.
Per savo karjerą I. Sorokaitė yra žaidusi ne tik Italijoje, bet ir Azerbaidžane bei Japonijoje. Šiais metais į Japoniją ji sugrįžo jau kaip olimpinių žaidynių dalyvė. Italijos rinktinės treneriai įtraukė I. Sorokaitę į olimpinės rinktinės sudėtį, o liepos 25-ąją rungtynėse su Rusijos olimpiniu komitetu pirmą sykį įžengė ant olimpinio parketo.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija su salės tinklinio yra liūdnesnė. Prieš keletą metų atsikūrusios Lietuvos vyrų ir moterų tinklinio rinktinės vėl turėjo pasitraukti iš Europos tinklinio žemėlapio dėl finansų stygiaus bei aukšto lygio žaidėjų trūkumo. I. Sorokaitė neslepia savo meilės gimtinei ir yra pasiryžusi padėti augti Lietuvos tinkliniui.
Po olimpinių žaidynių ji ketina atvykti į Lietuvą, kur bus antrą kartą rengiama „IS Volley Camp“ treniruočių stovyklą jaunimui.
„Manau, kad mano patirties bagažas yra pripildytas pakankamai, kad galėčiau juo pasidalinti. 24 metai tinklinio aikštelėse ir kelionės aplink pasaulį gali būti tinkamai išnaudoti tam tikram tikslui. Jau senokai galvoje besisukusi mintis įgavo formą su „IS Volley Camp“ idėja. Tai yra pirmoji tokia tinklinio stovykla Lietuvoje, parengta pagal tikrąją profesionalaus tinklininko dienotvarkę. Nuo treniruočių ritmo iki laiko poilsiui bei vakarinių susirinkimų, skirtų dienos eigos aptarimams, diskusijoms bei galimybėms geriau vieni kitus pažinti“, – pasakojo I. Sorokaitė.
„IS Volley Camp“ stovykla su profesionalais treneriais vyks rugpjūčio 9-13 dienomis Druskininkuose. Šiemet duris taip pat turėtų atverti ir „Indrės Sorokaitės tinklinio akademija“, o visai neseniai sportininkė kartu su leidykla „Vaga“ išleido pirmąjį Lietuvos tinklininko dienoraštį, kuriame bus galima iš arčiau susipažinti su tinklinio pasauliu, šio sporto čempionais bei kvėpuoti tinkliniu kiekvieną dieną.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Lietuvos irklavimo rinktinės treneris atsikleidė valčių ypatybes