Gyvenimo variklis – šokis

Šokis jai padeda išreikšti save, krepšinis – prisidėti prie visuomenės gerovės, o trys seserys ir tėvai – susikurti tą pamatą po kojomis, kuris užaugina sparnus skrydžiui į gyvenimą.

Šokis

Kai „Lietuvos ryto“ šokėjos įbėga į aikštę, tarp jų negali nepastebėti žavingos rudaplaukės.  Žiūrovams – tai tik trumpa minutės pertraukėlė tarp krepšinio aistrų, o jai į minutę telpa visas gyvenimas, alsuojantis aistra šokiui.  „Šokdama galiu išreikšti save, tai yra veikla, per kurią aš atsiskleidžiu ir išreiškiu visą savo emociją, tai, ką noriu pasakyti. Man tai toks geras atsipalaidavimo būdas, kad nežinau, ar galėčiau rasti geresnį. Laukiu treniruočių vien tam, kad ateičiau ir tiesiog pamirščiau visas savo problemas, darbus, mokslus. Pusantros–dvi  valandas galvoju vien apie šokius. Tas man labiausiai patinka – aš galiu atsipalaiduoti ir tiesiog daryti tai, kas man patinka“, – pasakoja 22-ejų Sigita Belickaitė.

„Lietuvos ryto“ komandos šokėja Sigita šypseną ir emocijas krepšinio sirgaliams spinduliuoja septintus metus. Tačiau į „Lietuvos ryto“ grupę S.Belickaitė atėjo ieškodama alternatyvos, kuo pakeisti pramoginius šokius, kuriuos buvo priversta palikti po to, kai jos partneris nusprendė atsisveikinti su šokėjo karjera. „Man buvo tai toks malonumas ir džiaugsmas, kad atsisveikinti buvo labai skaudu“, – ir šiandien prisimena S.Belickaitė.

Sigitai šokis garantuoja gerą nuotaiką bei energijos pliūpsnį. „Energijos gaunu iš šokio žiauriai daug“, – šypsosi mergina. Tiek daug, kad po rungtynių jai net būna sunku susikaupti mokytis ar imtis kitos veiklos: „Viduje verda tiek daug emocijų, kad nelabai supranti, prie ko dabar turėtum apsistoti ir ką dabar turėtum daryti“.

Žiūrovai

Nuo mažumės Sigita augo aplink verdant krepšinio aistroms. Sigitos šeima – krepšinio aistruoliai, tačiau ji visuomet stovėjo kitoje, žalioje, barikadų pusėje. Tėvai mokė ir dukrą palaikyti „Žalgirį“. Tačiau dabar, šypsosi mergina, ji ir mama – „Lietuvos ryto“ gerbėjos. „Kai tu gyveni komandoje, jauti, kas ten vyksta, automatiškai palaikai tą komandą. Kai komandai sekasi – ir tau sekasi. Palaikau „Lietuvos rytą“ ir norėčiau, kad jam toliau sektųsi geriau“, – vidinės dramos, šypsosi Sigita, perėjus į kitą barikadų pusę išgyventi jai neteko. 

Šokdama galiu išreikšti save, tai yra veikla, per kurią aš atsiskleidžiu ir išreiškiu visą savo emociją, tai, ką noriu pasakyti

Ar sunku šypsotis, kai tavo komandai nesiseka? Sigita neslepia – sunku. Šokėjos su krepšininkais surištos nematoma žiūrovų virvele. Ir kai nesiseka komandai, mažiau dėmesio sulaukia ir šokėjos: „Žiūrovai nebe taip ploja, jie ne tokie emocingi. O kai geros emocijos, automatiškai ir šokti norisi labai emocionaliai. Žiūrovų palaikymas labai svarbus“.

Būna, kad po rungtynių krepšinio aistruoliai prieina padėkoti merginoms, savo komplimentus išsako per socialinius tinklus. Prisimena, kaip prieš vienas Kalėdas iš krepšinio gerbėjo dovanų gavo saldainių. „Mums kiekvieną komplimentą malonu išgirsti. Nereikia galvoti, kad prie mūsų reikia išskirtinai prieiti – priimame kiekvieną komplimentą, džiaugiamės, kad mūsų šokis teikia džiaugsmą, tą ir norime išspinduliuoti eidamos į aikštelę“, – šypsosi Sigita.

Krepšinis

Šokis priartino S.Belickaitę prie krepšinio. Nors krepšinio Belickų šeimoje ir taip netrūksta. Sigita – vienintelė iš keturių sesių, kuri nežaidžia krepšinio. 20-metė Sigitos sesė Dalia – profesionali krepšininkė, žaidžianti Kauno r. komandoje „Hoptrans-Sirenos“. Beje, ji savo sportinę karjerą pradėjo kartu su Sigita nuo pramoginių šokių. Dar dvi sesės 15-metė Aušrinė ir 12-metė Ieva taip pat lanko krepšinio treniruotes. Neabejingas krepšiniui ir tėtis. Algirdas Belickas prieš keletą metų  buvo subūręs Jaunųjų talentų komandą. Be to, Sigita, ketvirto kurso ISM universiteto ekonomikos ir politikos mokslų studentė, dirba LKL biuro administratore. „Krepšinio vis daugiau mano gyvenime. To neplanavau, bet taip išėjo“, – šypsosi mergina.

Gal taip nutiko todėl, svarsto ji, kad krepšinis jas supa nuo mažumės. „Tėtis visą gyvenimą stengėsi moterų krepšinį iškelti į aukštumas. Man irgi norisi tą krepšinį kelti vis aukščiau, norisi prisidėti prie visuomenės  gerovės. Smagu prisidėti prie gerų tikslų, prie to, kad kažkam geriau dėl to, kad aš dirbu, stengiuosi“, – darbu LKL administracijoje džiaugiasi Sigita. Juolab kad čia ji turi visas galimybes rodyti savo iniciatyvą.

Sigitai šokis garantuoja gerą nuotaiką bei energijos pliūpsnį.

Kiek įtakos norui dirbti krepšinio labui turėjo tai, kad sesė – krepšininkė? „Galbūt daug“, – susimąsto Sigita. Ir nors dirba LKL, juokiasi, kad daugiau turbūt žino apie moterų krepšinį. „Nežinau, ar yra didesnis malonumas nei žiūrėti rungtynes, kuriose žaidžia tavo sesė. Tai žymiai stipresnė emocija. Tai mūsų šeimos dalis“, – kartais vasaromis keturios seserys ir tėvai kartu į rankas paima krepšinio kamuolį.

Kiekvienais metais visa šeima paskui sesę traukia per Europą – nesvarbu, kurioje šalyje vyktų Europos čempionatas:  „Mano šeima – labai dideli sesės fanai, mano tėčiui – tai didžiulis malonumas. Jam nesvarbu, kur vyksta tas čempionatas – jis vis tiek norės važiuoti“.

Keturios sesės

Su šypsena ir atvira širdimi per gyvenimą einanti Sigita mano, kad pozityvus nusiteikimas pirmiausia kyla iš šeimos. Keturias seseris ir tėvus visada siejo artimas ryšys, kuriuo Sigita ir džiaugiasi, ir didžiuojasi. Su Dalia jos visuomet buvo ne tik seserys, bet ir artimiausios draugės. Ji džiaugiasi, kad paauglystę išgyvenanti ir maištaujanti Aušrinė pasitiki ja ir jai pasipasakoja. O su mažėle Ieva juodvi turi tradiciją tik dviese eiti į kiną. Kai iš Kauno grįžta Dalia, išeina visos keturios, o ir visi šeši suvalgyti picos ar tiesiog pasivaikščioti. „Labai geras jausmas, kai tavo šeimoje yra toks artimas ryšys tarp visų sesių, taip pat su tėčiu ir mama. Mums gera kartu“, – ir vargiai čia ką bepridėsi.

Šokis priartino S.Belickaitę prie krepšinio.

Nebent tai, kad keturias seseris sieja ne tik artimas ryšys, bet ir stulbinantis išvaizdos panašumas. Rudaplaukės gražuolės , išėjusios kartu, tikrai patraukia aplinkinių dėmesį. Tiesa, 15-metė Aušrinė kitokia – šviesiaplaukė. „Norisi, kad ją irgi pripažintų kaip mūsų sesę, nors ir kaip tai juokingai skambėtų, bet toks dalykas yra“, – kvatojasi Sigita.

[alert color=”violet”]Dosjė

Gimimo data: 1994 m. gegužės 30 d.

Išsilavinimas:  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos mokslų IV kurso studentė. Bakalauro darbo tema – sporto finansavimo priklausomybė nuo dominuojančio politinio aktoriaus vietinėje valdžioje.

Dirba: Lietuvos krepšinio lyga, administratorė

Sportinė karjera: Išbandė gimnastiką, lengvąją atletiką, tenisą, mokėsi žaisti boulingą su treneriu.

12-kos metų dalyvavo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionate (13-17 m. amžiaus grupėje) ir didžiojo slalomo rungtyje užėmė 3-ią vietą.

10 metų šoko pramoginius šokius, daugkartinė savo amžiaus grupių Lietuvos čempionė ir prizininkė, Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybų nugalėtoja.

Septintus metus – „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo šokėja. Šoko 2014 m. pasaulio krepšinio čempionate Ispanijoje, 2011 m. Europos krepšinio čempionate Lietuvoje, rungtynėse Paryžiuje, Rygoje. 2017 m. balandžio 19–23 d. dalyvaus viename iš vietos paradų Alikantėje (Ispanija). Su „Lietuvos ryto“ šokėjomis Vilniaus fejerijos metu sudainavo Marijono Mikutavičiaus dainą, S. Belickaitė atliko solo partiją.

Laisvalaikis: Kelionės, knygos, kalnų slidinėjimas.[/alert]

Diena su Vilniaus „Lietuvos ryto” šokėjomis

Tekstas – Linos Daugėlaitės
Nuotraukos – Alfredo Pliadžio, Domo Lakausko