Lietuvos golfo talentas Gilė Bitė Starkutė antrus metus iš eilės tobulėja ir kremta mokslus Arizonos universitete (JAV). Vis dėlto tradicijos sutikti svarbiausias metų šventes kartu su savo šeima ji neišsižadėjo ir šiemet. Atvykusi į Lietuvą, ji su artimiausiais žmonėmis puolė puošti Kalėdų eglę ir jau nekantrauja paragauti skaniųjų močiutės bandelių.
Pasaulinė koronaviruso pandemija ir karantinas Lietuvoje šiais metais, ko gero, pakoreguos kiekvieno žmogaus planus. Dėl to tradicijos į namus sukviesti didelį giminių būrį šiemet nebus. Švenčių laukianti G. B. Starkutė įsitikinusi, kad geriausia dovana būtų, kad visas pasaulis grįžtų į normalų gyvenimo ritmą.
Neseniai grįžai iš JAV. Kokia ten žmonės laukia artėjančių švenčių?
Manau, kad visame pasaulyje jaučiama niūresnė nuotaika, bet JAV žmonės, kiek teko pajausti, gyvena kalėdinėmis nuotaikomis. Gyvenimas ten šiuo metu yra normalesnis negu Vilniuje. Viskas yra atidaryta, tiesiog reikia nešioti kaukes. Kadangi jokia veikla ar judėjimas nėra apriboti, tai žmonės ir Kalėdų labiau laukia. Žinoma, kadangi susirgimų skaičius yra didelis, tai žmonės dažniausiai dideliais būriais nesirenka, bet dauguma gyvena taip lyg viskas būtų gerai.
Kaip leidi laiką Lietuvoje? Koks tavo režimas šiuo laikotarpiu?
Žiemos metu visada mano svarbiausias darbas tobulinant „svingą“ (pagrindinis smūgis, mostas – red. past.) ir techniką. Sportuojant uždaroje patalpoje nereikia žiūrėti kaip skrieja kamuoliukas, o galiu koncentruotis į tai, ką darau pati. Labai gerai, kad atskrido treneris iš Suomijos, todėl su juo stipriai tobuliname techniką. Į JAV išskristi planuoju sausio 4 dieną, tai iki tol kiekvieną dieną ketinu treniruotis. Žiemos periodas, kurio metu nereikia žaisti turnyruose, yra labai svarbus tobulėjimui.
Kaip atrodo tavo įprastos Kalėdos?
Mūsų Kalėdos yra šeimos šventė. Visą laiką pas mus Kūčių vakarą susirinkdavo visa giminė – apie 30 žmonių. Stengiamės laikytis lietuviškų tradicijų – 12 patiekalų, šieno traukimas iš po staltiesės. Galbūt dabar tai labiau kaip pramoga, bet vis tiek tą darome. Žinoma, būna ir dovanos, Kalėdų Senelis. Šiais metais, deja, tikriausiai bus kiek kitaip, bet vis tiek visą šį laikotarpį stengiuosi leisti su šeima. Man patinka gaminti maistą, žiūrėti „Vienas namuose“ ir „Harį Poterį“ bei būti su tėvais namuose.
Ar per Kūčias turi mėgstamiausią patiekalą?
Niekada neatsisakau kūčiukų (šypsosi). Daug ko nuo stalo nemėgstu, nes ko tik močiutės neprigamina, bet mėgstamiausias patiekalas yra taip pat močiutės keptos bandelės su kopūstų arba grybų įdaru. Tai yra absoliutus rojus. O desertui būna bandelės su varškės ir vyšnių įdaru. Nors tai neatrodo kaip Kūčių patiekalas, bet vis tiek svarbiausia, kad nėra mėsos. Labai tikiuosi, kad šiais metais kokiu nors būdu irgi gausime tų bandelių.
Kaip puošiate savo namus šventėms?
Šeimoje yra gana principingas dalykas – eglė būtinai turi būti gyva. Visada ji yra iki pat lubų ir ją puošiame visa šeima. Labai džiaugiuosi, kad šiemet šeima manęs palaukė ir galėjome eglę vėl puošti kartu. Žaisliukų kolekcija kaupiasi kiekvienais metais. Atrodo, kad eglė kiekvienas metais svyra vis labiau (šypsosi). Norisi pašviesinti aplinką, tai turime ir įvairias lemputes. Bet žinoma, pats svarbiausias akcentas yra eglė. Daug dėmesio yra skiriama, kad ji būtų graži, tinkanti, turėtų pakankamai šakų ir t.t.
Ar ilgai tikėjai Kalėdų Seneliu?
Aš gana ilgai tikėjau Kalėdų Seneliu. Jis pas mus ateidavo į namus Kūčių vakarą. Kai truputėlį suaugau, supratau, kad kažkaip keista, kad močiutė arba senelis išeina ieškoti Senio Šalčio ir grįžta tik kai Kalėdų Senelis išeina (juokiasi). Bet dar turiu jaunesnių pusbrolių ir pusseserių, kurie visada laukia Kalėdų Senelio, todėl ši tradicija šeimoje dar neišnyks.
Ką norėtum pati rasti po Kalėdų eglute ir ko palinkėtum ateinantiems metams?
Apie materialius dalykus neverta net kalbėti, nes tai tik daiktai. Tiek sau, tiek šeimai, tiek visam pasauliui palinkėčiau kuo greičiau sugrįžti į kiek normalesnį gyvenimą. Šie metai tikrai nebuvo patys lengviausi ir iš visų pareikalavo daug streso, abejonių. Manau, kad visi, kurie sugebėjo ir tokiais metais dirbti, mokytis, treniruotis, parodė, kad yra labai stiprūs žmonės. Todėl norėčiau palinkėti jiems ir toliau likti tokiais stipriais.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Šylančios žiemos sportininkams suteikia daugiau galimybių