Iš Dusetų kilusi geriausia Lietuvos futbolininkė Liucija Vaitukaitytė baigė savo pirmąjį sezoną Italijoje, Pomiljano d‘Arko „A.S.D.C.“ komandoje. Sezonas buvo puikus – lietuvė įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje, pelnė pirmąjį įvartį vienoje stipriausių lygų Europoje bei buvo išrinkta į vieno iš turo geriausių žaidėjų rinktinę.
„Sezonas buvo sėkmingas ta prasme, kad pavyko išvengti traumų, išsikovoti vietą startinėje sudėtyje ir žaisti visose rungtynėse“, – prisipažino L. Vaitukaitytė.
Futbolininkė atskleidė, kad didžiąją sezono dalį jai teko žaisti ne savo mėgstamoje pozicijoje, tačiau tai leido išmokti naujų dalykų, kurių dar niekad gyvenime nebuvo dariusi.
„Tai buvo pakankamai geros pamokos, pridėjusios universalumo. Bėgant laikui, įgijau vis daugiau trenerių ir komandos draugių pasitikėjimo, todėl mano vaidmuo komandoje darėsi vis svarbesnis. Žinoma, buvo ir nuopuolių, blogų rungtynių, pykčių su treneriais, tačiau tikėjimo mano sugebėjimais treneriai neprarado. Nepraradau ir aš pati“, – pasakojo futbolininkė.
Sezonui artėjant į pabaigą, L. Vaitukaitytė savo žaidimu buvo pastebėta ne tik savo trenerių. 22-ajame ture Pomiljano d‘Arko „A.S.D.C.“ ekipos žaidėja buvo išrinkta į simbolinį turo vienuoliktuką.
„Tai – malonus įvertinimas, tačiau tai niekada nebuvo tikslas. Svarbiausi – komandos rezultatai. Nors tai ir tebuvo išlikimo rungtynės, tačiau pergalė jose man ir komandos draugėms buvo labai svarbi – tai neabejotinai buvo pati svarbiausia sezono pergalė“, – sakė L. Vaitukaitytė.
Būtent paskutinės rungtynėse su „Napoli“ buvo pačios svarbiausios, nes nuo jų baigties priklausė, ar „A.S.D.C“ komanda išsilaikys aukščiausioje lygoje. Pergalė leido ne tik išsaugoti vietą elite, bet ir pakilti į gana solidžią 8 vietą tarp 12 komandų.
„Forma sezono pabaigoje nebuvo puiki, jaučiau didelį nuovargį, tačiau pavyko susiimti, nes paskutinės rungtynės buvo pačios svarbiausios. Nebuvo ko prarasti ir dėl ko nerimauti, norėjau laimėti. Smagu, kad tą dieną sekėsi žaisti puikiai ir prisidėjau prie komandos išlikimo „Serie A“, – teigė sportininkė.
Būtent išlikimas aukščiausioje lygoje ir buvo Pomiljano ekipos tikslas, nes jai tai buvo debiutas „Serie A“. Dėl to aštunta vieta yra puikus pasiekimas ir komandai, ir visai bendruomenei.
Į Italiją L. Vaitukaitytė atvyko po kelerių metų, praleistų Ispanijoje. Pasak jos, priprasti prie itališko futbolo jai pavyko gana greitai.
„Manau, kad prisijaukinti itališką futbolą pavyko. Italijoje vyrauja veržlus futbolas, galbūt kiek daugiau dėmesio skiriama taktikai. Svarbus ir fizinis pasiruošimas. Vis dėlto manau, kad žaidimo braižas priklauso ne nuo šalies, o nuo vyriausiojo trenerio idėjų, propaguojamo žaidimo stiliaus ar klubo ideologijos“, – aiškino L. Vaitukaitytė.
Dvejus metus iš eilės geriausia Lietuvos futbolininke išrinkta L. Vaitukaitytė tikisi likti Italijoje ir kitą sezoną. „Serie A“ lyga nuo kito sezono taps visiškai profesionali – dėl to sumažės komandų skaičius, o joje turėtų išlikti daugiau aukštesnio meistriškumo žaidėjų. Išaugs ir konkurencija. Pasak lietuvės, būtent konkurencija laba prisideda prie jos asmeninio tobulėjimo.
Nors L. Vaitukaitytei dar tik 22-eji, ji jau yra patyrusi Lietuvos rinktinės žaidėja. Nacionalinėje komandoje ji debiutavo dar 2015 metais ir džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau talentingų merginų.
„Žaidėjos pamažu bręsta, įgauna daugiau patirties, taip pat ir pasitikėjimo savo jėgomis atsiranda vis daugiau. Daug darbo įdeda ir naujas trenerių štabas, su kuriuo, tikiuosi, pavyks pasiekti ir įsimintinesnių pergalių. Tačiau reikia nepamiršti, kad pagrindas yra žaidėjų pasiruošimas klubuose, tad kokie pagrindai paklojami ten, tokią situaciją turime ir rinktinėje.
Tarpai, kuomet reikia atvykti į rinktinę, kartais išvargina, tačiau į žaidimą rinktinėje žiūriu kaip į atsakomybę ir garbę atstovauti savo gimtajai šaliai. Be to šie tarpai yra gera galimybė sutikti drauges rinktinėje ir pasimatyti su šeima“, – kalbėjo L. Vaitukaitytė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Rūtos Meilutytės sugrįžimą paženklino pasaulio čempionato bronza