Rodos, kad 14-metei Lietuvos breiko čempionei Dominikai Banevič pasisekimo tarptautiniuose čempionatuose gali pavydėti ne tik jos bendraamžiai, bet ir vyresni šokėjai. Praėjusių metų liepą, būdama 14-os, Dominika tapo Slovakijoje vykusio „Outbreak Europe“ čempionato „The Legits Blast“ serijos turnyro nugalėtoja, sau už nugaros palikusi vyresnes Europos breiko čempionato aukso ir bronzos medalių savininkes. Bgirl Nicka pseudonimu pasivadinusios merginos pergalė net įsirašė į šio vieno didžiausių pasaulio breiko čempionatų istoriją, nes pirmą kartą turnyro nugalėtoja tapo 14-metė. Tačiau po pokalbio su vilniete, tampa aišku, kad pavydėti sėkmės neverta, nes čempionatuose pagrindinį vaidmenį vaidina ne ji, o sunkus darbas.
Šokti breiką užsimanei, būdama 5-erių, o pradėjai – 8-erių. Kaip gali paaiškinti tokį labai konkretų „užsidegimą“ tokiame jauname amžiuje?
Būdama penkerių, per televiziją pirmą kartą pamačiau, kaip yra šokamas breikas ir iš karto susižavėjau. Ėmiau pati mėgdžioti breiko šokėjus ir prašyti mamos, kad leistų man mokytis šio šokio. Mama iš pradžių į tai rimtai nežiūrėjo, galvojo, kad šis mano užsidegimas praeis, tačiau buvau labai atkakli ir sulaukusi aštuonerių iškeliavau į breiko mokyklą. Dabar manau, kad tai buvo net daugiau nei susižavėjimas – tiesiog pajutau, kad tai yra mano „kelias“.
Kai svajonė lankyti breiko būrelį išsipildė, ar šis šokis tau iš karto „prilipo“? O gal pradžioje reikėjo „perlipti per save“?
Ne, nereikėjo. Man nuo pat pirmos dienos viskas patiko, laukiau kiekvienos treniruotės. Tiesą pasakius, mane net būdavo sunku išprašyti iš treniruotės, nes man norėjosi kuo ilgiau šokti.
Kaip gali paaiškinti tokią savo sėkmę šiame sporte: talentas, didelis užsidegimas, ilgos valandos darbo? Kodėl kitiems nepavyksta, o tau taip puikiai sekasi?
Manau, kad taip yra todėl, jog breikas man yra mano gyvenimas. Mano laimėjimai nėra talentas – tai sunkus darbas. Norint pasiekti to, ko nori, talento neužtenka. Bet jei stipriai dirbi ir įdedi daug širdies, 100% pasieksi savo tikslų.
Kiek laiko per savaitę skiri treniruotėms?
Skiriu tam tikrai nemažai laiko. Kai vyksta pamokos, treniruojuosi kiekviena dieną po maždaug 6 val. O kai nereikia eiti į mokyklą, mano treniruotės trunka ir po 8 val. Šiltuoju metų laiku vyksta daug rimtų čempionatų, tad šiuo metu nuoširdžiai jiems ruošiuosi.
Ar užtenka laiko mokslams, draugams, tiesiog patinginiavimui?
Džiaugiuosi, kad mokytojai mane palaiko ir yra supratingi dėl mano čempionatų ir kelionių. Bendraamžių draugų neturiu, manau, kad tai yra laiko švaistymas, kaip ir tinginiavimas. Tačiau bendrauju su šokėjais iš viso pasaulio. Kadangi labai noriu šokti ir tobulėti, negaliu nesitreniruoti nė dienos, todėl visą laisvą savo laiką skiriu tik breikui.
Kokie artimiausi tavo sportiniai planai? O gal atskleisi ir didžiausią svajonę?
Šią vasarą vyks daug čempionatų, tai stengsiuosi juos laimėt. Žinau, kad pasieksiu to, ko noriu, nes labai stipriai dirbu. Na, o vienas pagrindinių mano ateities tikslų – tai 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, kuriuose labai norėčiau sudalyvauti. O dėl svajonės, jos visos susijusios su breiku. Bet vadovaujuosi taisykle, kad reikia svajoti tyliai, todėl, tikiuosi, apie visas jas su laiku sužinosite.
Kalbino Karina Vladičkė
Nuotraukos: iš asmeninio D. Banevič albumo
Lietuvos vyrų šiuolaikinės penkiakovės estafetę perima D. Vaivada