Brazilų džiudžitsu – kovinių sporto šakų atmaina, kurios pagrindą sudaro imtynių veiksmai ir ypač – kova parteryje. Šio sporto principas – silpnesnis taip pat sėkmingai gali apsiginti nuo fiziškai stipresnio priešininko gerai išmanydamas kūno judėjimą ir tiksliai atlikdamas techninius veiksmus. Šie daugiausiai pagrįsti sverto principu ir sąnarių laužimo bei smaugimo būdais.
Lietuvoje brazilų džiudžitsu sportą išpuoselėjo „Fighter House“ ir „Roger Gracie academy“ filialo Lietuvoje vadovas Donatas Uktveris. Daugybę metų šiam sportui atsidavęs D. Uktveris dabar sėkmingai ugdo kovotojus, kurie pasiekia skambias pergales visame pasaulyje.
Pats D. Uktveris praeityje sportavo karatė, kikboksą, muaitai. 1993 metais milžinišką postūmį visam mišrių kovos menų (MMA) sportui davė šiuo metu labiausiai prestižinės UFC organizacijos atsiradimas. Tiesa, pati MMA sąvoka atsirado dar šiek tiek vėliau, o pirmąjį UFC turnyrą laimėjo brazilų džiudžitsu kovotojas Royce‘as Gracie‘is.
21-ojo amžiaus pradžioje Europoje brazilų džiudžitsu dar beveik neegzistavo, bet D. Uktveris Anglijoje pamatė skelbimą ir nuėjo į šio sporto treniruotę.
„Iki to laiko galvojau, kad brazilų džiudžitsu bus toks kovos menas, kuris primena UFC – su daug smūgių ir įvairių veiksmų visuma. O ten buvo imtynės. Gavau „malkų“ per pirmas treniruotes, bet vėliau užėjo sportinis pyktis ir atsirado noras mokytis šio sporto subtilybių. Taip ir „užsikabinau“. Nuo pat mažų dienų turėjau viduje tam tikrą potraukį koviniam sportui“, – pasakojo D. Uktveris.
Įdomu tai, kad brazilų džiudžitsu ištakos siekia Japoniją. Praeityje Japonijoje džiudžitsu buvo tarsi bendrinis žodis, apibūdinantis įvairias kovos rūšis. Net ir dziudo anksčiau buvo vadinamas džiudžitsu. Japonijos emigrantai Brazilijoje sudomino vietinius savo kovos menu ir taip džiudžitsu ėmė sparčiai populiarėti bei augti jau didžiausioje Pietų Amerikos valstybėje.
„Brazilijoje didelis dėmesys buvo skiriamas imtynėms, kurios leidžia bet kuriam žmogui nugalėti bet kurį, išmokus tam reikalingas technikas. Taip sportas vystėsi. Kadangi jis plėtėsi po visą pasaulį, užsieniečiai šį kovinį sportą ėmė vadinti brazilų džiudžitsu, o galiausiai taip jį pradėjo vadinti ir patys brazilai. Įdomu tai, kad pačioje Brazilijoje yra išlikusios visos džiudžitsu tradicijos, atkeliavusios iš Japonijos“, – istoriją priminė D. Uktveris.
Specialisto teigimu, kovinis sportas per pastaruosius metus labai smarkiai keičiasi, tobulėja. D. Uktveris sako, kad daugelis sporto šakų dabar atrodo visai kitaip nei prieš 20-30 metų. Tas pats yra ir su brazilų džiudžitsu.
Dabar džiudžitsu pagrindai yra naudojami daugelio kovinių sporto šakų treniruotėse, nes įvairūs imtynių veiksmai padeda tapti universalesniems.
„Džiudžitsu turi mažiau taisyklių negu dziudo, sambo ar kitos imtynių sporto šakos, bet treniruotis galima kaip nori. Sporto šakos nemažai elementų ima kopijuoti vieni iš kitų. Beje, šiuo metu brazilų džiudžitsu yra populiariausias kovinis sportas pasaulyje, įvertinus sportuojančių skaičių“, – pasakojo D. Uktveris.
Vienas garsiausių ir tituluočiausių pasaulio džiudžitsu sportininkų – brazilas Rogeris Gracie. Pačio D. Uktverio pirmasis treneris buvo R. Gracie tėvas.
2003 metais R. Gracie tėvas perleido savo vardo akademiją sūnui. Kadangi D. Uktveris buvo jų mokinys, lietuvis turėjo teisę atsidaryti R. Gracie akademijos filialą. Taip Lietuvoje gimė R. Gracie vardo brazilų džiudžitsu akademija.
„R. Gracie akademija turi tam tikrą braižą, treniravimo metodikas, kurios skiriasi nuo kitų mokyklų. Visgi tai yra tiesiog tam tikri niuansai, kuriuos galima suprasti tik iš arti susidūrus su brazilų džiudžitsu sportu“, – sakė D. Uktveris.
Tarptautinėse brazilų džiudžitsu varžybose dalyvauja tūkstančiai sportininkų. Kovotojai varžosi skirtingose amžiaus grupėse, o taip pat – skirtingų diržų kategorijose. Lietuvos sportininkai nuolat skina medalius svarbiausiuose čempionatuose, bet D. Uktveris didelio mūsų šalies atstovų išskirtinumo kol kas nemato.
„Nesame mes kažkuo labai išskirtiniai. Pergales lemia labiau kiekvieno kovotojo individualios savybės, pavyzdžiui, užsispyrimas. Gal kažkiek prisideda ir trenerio įtaka. Turime titulų, bet sakyti, kad esame, kaip maža tauta, kažkuo pranašesni už kitas tautas, tai taip nėra. Visi žmonės yra su viena galva, dviem rankomis ir dviem kojomis. Rezultatai priklauso nuo disciplinos ir požiūrio į darbą, o ne nuo tautybės“, – aiškino D. Uktveris.
Iš tiesų kai kurios lietuviškos pavardės garsiai skamba visame pasaulyje. Dominyka Obelenytė yra dešimt kart pasaulio brazilų džiudžitsu čempionė, lietuviškų šaknų turinti Rose Namajunas yra tapusi pasaulio UFC čempione. Julija Stoliarenko yra iškovojusi ne vieną apdovanojimą svarbiausiose brazilų džiudžitsu varžybose, taip pat kovojusi ir UFC narve. Būtent pastarosios pasiekimais labiausiai didžiuojasi D. Uktveris.
„Žinoma, labiausiai mane pradžiugina auklėtinių pergalės. Mūsų klubas yra vienintelis Lietuvos kovinio sporto istorijoje, kuris išugdė UFC kovotoją. Tik mano mokinė J. Stoliarenko kol kas sugebėjo pasiekti UFC lygį, – džiaugėsi D. Uktveris. – Džiugu, kad mano mokiniai gali kovoti ir brazilų džiudžitsu, ir MMA, ir kikboksą. Tie patys žmonės gali kovoti skirtingose disciplinose, o tokių kovotojų Lietuvoje nėra daug. Mūsų klubas „gamina“ tokius universalius produktus.“
Treneris neslepia, kad tarp jo auklėtinių yra perspektyvių jaunuolių, kurie gali ateityje pasiekti dideles pergales. „Džiugu dirbti, kai matai, jog įdedi daug pastangų, bet eini teisingu keliu“, – šypsojosi D. Uktveris.
Lietuvoje atsiranda vis daugiau brazilų džiudžitsu klubų. Nemažai jų ima pavyzdį iš „Roger Gracie academy“, kai kuriems klubams vadovauja D. Uktverio mokiniai. Treneris nepergyvena, kad kai kurie „kopijuoja“ tam tikrus veiklos elementus. Tai tik leidžia didžiuotis savo darbu bei mokykla.
Įdomu tai, kad visose didžiausiose brazilų džiudžitsu varžybose kovotojai atstovauja ne šalims, o klubams ar sporto mokykloms. D. Uktverio nuomone, tai yra dėl to, kad tokie koviniai sportai kaip džiudžitsu ar MMA dar yra gana jauni ir nėra pripažįstami valstybių.
„Tai yra labiausiai besivystančios sporto šakos pasaulyje, o UFC yra pripažinta kaip sparčiausiai išsivysčiusi sporto organizacija visame pasaulyje. Dar reikia laiko, kad šie sportai sulauktų dėmesio iš valstybių ir būtų pradėtos formuoti rinktinės. Kol kas varžybos vyksta klubų ir mokyklų lygmenyje. Klubai jungiasi į dideles mokyklas, o sportininkai tarptautinėse varžybose atstovauja būtent joms“, – paaiškino D. Uktveris.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Lietuvos 35 km sportinio ėjimo čempione tapo Austėja Kavaliauskaitė