Nors Lietuvos biatlonininkai Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse neblizga, būtent jie sudaro didžiausią dalį visos Lietuvos delegacijos. Mūsų šaliai Pekine atstovauja penki biatlonininkai.
Šis sportas reikalauja gerų slidinėjimo įgūdžių bei tikslaus šaudymo. „Sportlandmagazine.lt“ pasidomėjo, koks inventorius yra reikalingas šiam sportui.
Buvusi Lietuvos biatlono rinktinės narė Kotryna Vitkūnaitė sako, kad biatlonininkų inventorius yra labai panašus į slidininkų, tereikia pridėti šautuvą su šoviniais.
„Žiemos sezonu biatlonininkų inventorius susideda iš slidinėjimo batų, slidžių, lazdų, šautuvo, šaudymo dirželio (kuris yra reikalingas sportininkui šaudyti iš gulimos pozicijos), šovinių. Vasaros sezonu inventorius būna įvairesnis: vietoje slidžių naudojamos riedslidės, dviratis, lazdos ir, žinoma, ginklas“, – sakė K. Vitkūnaitė.
Biatlone yra naudojami tik mažo kalibro ginklai. K. Vitkūnaitė pasakoja, jog ginklų svoris turi būti ne mažesnis nei 3,5 kg. 90-95 proc. profesionalių biatlonininkų naudojasi „Anschutz“ šautuvais. Kitas populiarus gamintojas – „Izhmash“. Šautuvo buožė kiekvienam sportininkui yra pritaikoma individualiai pagal jo duomenis
„Tiek treniruočių, tiek varžybų procese sportininkai šaudo iš to paties ginklo. Treniruotės pradžioje, laisvų laiku sportininkai atlieką daug „trenažo“ – darbo su ginklu imituojant šūvį. Treniruotės pradžioje ir varžybų prišaudymo metu ginklas yra prišaudomas, atsižvelgiant pagal tos dienos oro sąlygas. Varžybų metu komandos gali turėti atsarginį ginklą šaudykloje, kurį gali naudoti atsitikus problemoms su pagrindiniu“, – aiškino buvusi biatlonininkė.
Šautuvų kainos yra skirtingos ir jos prikluso nuo sportininko pageidavimų. Pačių paprasčiausių ginklų kainos prasideda nuo 2 tūkst. eurų, o kalbant apie elitą, tai sumos jau gerokai didesnės.
Biatlono varžybose yra naudojamos laisvo stiliaus slidės. Profesionalūs sportininkai turi apie 10-15 ar net dar daugiau porų slidžių.
„Slidės yra skirstomos pagal oro temperatūrą (šiltam, šaltam sniegui), pagal sniego ir trasos būklę (natūralus ar dirbtinis sniegas) ir pagal sportininko svorį. Varžybų dieną sportininkai apšilimą atlieka su treniruočių slidėmis, o varžybų slides jie gauna tik prieš startą. Pačių varžybų metu galima pakeisti vieną slidę“, – sakė K. Vitkūnaitė.
Apranga yra panaši į slidininkų. Paprastai yra vienas kostiumas, o visą kitą sportininkas prisitaiko prie savęs.
„Pagrindas yra termo rūbai: sportinis kostiumas, kurį sudaro dvi dalys ir apšilimo rūbai. Apšilimo apranga yra šiltesne ir susideda iš kelnių, liemenės ir švarkelio. Kiti aksesuarai – kepurė, galvos juostelė, kaklaskarė, akiniai ir pirštinės – prisitaikomi pagal orą ir norą“, – sakė buvusi sportininkė.
Slydimo greičiui didelę įtaką turi slidžių sutepimas. Pasak K. Vitkūnaitės, slidžių tepimas yra labai svarbus ir gali įtakoti net apie 30 proc. sportininko rezultato.
„Kuo slidės „geriau“ suteptos, tuo sportininkas trasoje bus greitesnis. Ne taip greitai pasijaus nuovargis, gali būti net lengviau šaudyti, o tai leidžia užimti geresnę vietą. Ypač tai turi daug įtakos esant šviežiam ir drėgnam sniegui, tuomet sąlygos būną sunkiausios“, – aiškino K. Vitkūnaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Vytauto Dranginio, iš asmeninio archyvo
Naujos „Sportland“ parduotuvės vadovas Karolis: jau 10 m. ištikimas tenisui