Dalintis „3×3 rinktinės narys: nesame ypatingi, mūsų stiprybė – idealus susižaidimas“

3×3 rinktinės narys: nesame ypatingi, mūsų stiprybė – idealus susižaidimas

Afera. Taip Lietuvos trijulių krepšinio asociacijos įkūrėjas Rolandas Skaisgirys kartą pavadino Šakių „Gulbelės“ komandą. Ši afera ne tik viršijo visus lūkesčius, bet ir kėsinasi į olimpinį kelialapį.

Tą dieną, kai Vilniuje vyko „LTeam apdovanojimai 2019“ Lietuvos 3×3 rinktinės krepšininkai turėjo treniruotę, todėl net neplanavo vykti į ceremoniją. Paskutinę akimirką apsigalvoję iš apdovanojimų jie parsivežė metų komandos titulą.  „Nesitikėjome. Net minčių tokių nebuvo“, – sakė krepšininkas Marijus Užupis.

Praėjusiais metais „Gulbelės“ pagrindu sudaryta rinktinė spindėjo tarptautinėje arenoje: Europos čempionate iškovojo bronzą, planetos pirmenybėse užėmė devintąją vietą, pasaulio reitinge pakilo į šeštąją vietą, o kovo mėnesį kovos dėl vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Olimpiniai kelialapiai bus dalinami kovo 18-22 d. Delyje vyksiančiame atrankos turnyre. Iš viso šiose varžybose dalyvaus 20 komandų, o bilietus į Tokiją iškovos tik trys. Pirmame turnyro etape lietuviai B grupėje kovos su JAV, Belgijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ekipomis.

Marijus Užupis, Paulius Beliavičius, Šarūnas Vingelis ir Aurelijus Pukelis pasiruošimą atrankos turnyrui pradės dviejų savaičių fizinio pasirengimo stovykla Kaune. Sausio 25 d. rinktinė dalyvaus Sankt Peterburge vyksiančiame turnyre, kur atrankai ruošis ir kitų šalių komandos. Vėliau mūsų šalies nacionalinės komandos laukia dar mažiausiai trys tokio lygio turnyrai įvairiose šalyse.

Trijulių rinktinės krepšininkai taip pat rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančioje Šakių „Vyčio“ komandoje. Ir nors praėjusiais metais „Vytis“ NKL iškovojo sidabrą, įpusėjus šiam sezonui Šakių ekipa su 10 pergalių ir 13 pralaimėjimų žengia 10-oje vietoje. Viena iš priežasčių – ekipos lyderių žaidimas 3×3 turnyruose.

„3×3 krepšinyje visada turi būti susikoncentravęs, nes kiekvienas epizodas yra svarbus. Man tas ir patinka: susikaupi, per 10 min. padarai savo darbą ir viskas“, – sakė 26 metų M. Užupis.

Ilgą laiką trijulių krepšinis buvo nuvertinamas, laikomas nerimtu, į žaidėjus rimtai nežiūrima. Jūs trijulių krepšinį iškėlėte į Lietuvoje dar neregėtas aukštumas, o patys tapote žvaigždėmis. Ar jaučiate pokytį?

 Tiesą sakant, žvaigždėmis nelabai jaučiamės. Užsienyje trijulių krepšinis yra labiau vertinamas, žmonės labiau domisi, todėl kai kuriose kitose šalyse galima pasijusti žvaigždėmis. Mumis domisi, mus žino daug kur pasaulyje, gauname daug pasiūlymų sužaisti draugiškus turnyrus.

O Lietuvoje nors ir keičiasi požiūris, bet nuomonių vis tiek yra įvairių. Vis dar yra galvojančių, kad tai mėgėjų ar kiemo žaidimas.

Ar kitose šalyse trijulių žaidėjai taip pat rungtyniauja ir 5×5 komandose?

Kiek teko bendrauti ir kiek žinau – ne. Tai fiziškai beveik neįmanoma. Vienu metu, kai pernai susikirto trijulių ir „Vyčio“ sezonas buvo labai sunku. Šiemet tikrai taip nebedarytume. Turbūt palauktume, kol baigtųsi 3×3 sezonas ir tada prisijungtume prie komandos. Vienu metu žaisti abejose komandose yra nesąmonė. Mes nežinojome, bandėme ir buvo labai sudėtinga.

Kai pasakome užsienyje, kad žaidžiame ir 5×5, žmonės juokiasi ir vadina bepročiais.  Kaip ir bet kur gyvenime, jeigu nori daryti gerai – turi susikoncentruoti į vieną, o ne blaškytis. Kitaip atsiranda ir didžiulis nuovargis, ir kokybės nei ten, nei ten nebelieka. Iš pradžių buvome optimistai, bet paskui supratome, kad kūnas nuleipsta ir nors rungtynėse ir atstovime, bet nebelieka nei greičio, nei taiklumo.

Šiais metais prioritetas tikrai bus trijulės ir pasiruošimas olimpinei atrankai. Todėl, tikiu, kad 5×5 bus visai nutolęs.

Pasiruošimo olimpinei atrankai metu „Vytyje“ nežaisite?

Varžybų metu turi būti registruotas atitinkamas žaidėjų skaičius, todėl mes turėsime būti ir kažkiek žaisti. Tačiau visi akcentai bus dedami į olimpinę atranką. Visi supranta, kad toks šansas gyvenime gali būti tik vienas ir padeda. Visi žino, ko mes siekiame.

Kaip treneris ir komanda vertina jūsų žaidimą dviem frontais?

Treneris žino visą situaciją, jis žinojo ir prieš sezoną, kad taip bus, todėl supranta. O komandos draugams sunku. Mūsų dažnai nebūna, todėl sunku pasiruošti rungtynėms. Rungtynėse taip pat ne visada būname, o „Vyčio“ rezultatai šiemet nėra tokie geri. Klubo vadovas yra Rolandas Skaisgirys, kuris vadovauja ir trijulių krepšinio asociacijai, todėl ir galime žaisti abejose komandose.

Kitame klube turbūt tai nebūtų įmanoma?

Nemanau, kad kas nors taip leistų. Juk atsiranda traumos tikimybė ir rezultatai krenta. Tikrai nemanau, kad kitą klubą tai tenkintų.

Ar įmanoma žaisti tik trijulių komandoje?

Manau, kad taip. Jei šie metai bus geri, gali būti, kad atsiras žaidėjų, kurie koncentruosis tik į tai.

Ar skiriasi trijulių krepšinis nuo 5×5 psichologiniu aspektu?

Taip. Pavyzdžiui, būna žaidėjų, kurie kiekvieną pralaimėjimą labai stipriai išgyvena ir liūdi, nervinasi, gniuždo save. O po 5 val.  laukia kitos rungtynės, kuriose vėl turi būti nusiteikęs ir pasiruošęs. Tai yra vienas pagrindinių psichologinių aspektų: iš naujo nusiteikti ir kovoti.

Trijulių krepšinyje teisėjai leidžia grubiau žaisti, ar nebūna sunku persiorientuoti grįžus į 5×5?

Tikrai reikia persiorientuoti,  kartais atrodo, kad nieko nepadarai, o teisėjas įžvelgia pražangą.

Jūsų treneris Dainius Novickas – Lietuvos trijulių krepšinio legenda. Ką komandai duoda jo patirtis?

Jo patirtis išties labai naudinga. Dainius atlieka varžovų skautingą, išanalizuoja silpnąsias vietas, daug pataria. Taip pat visada palaiko psichologiškai jeigu nesiseka. Dainius yra ne tik nuostabus treneris, bet ir puikus draugas.

Kalbėdamas apie jus treneris sakė, kad esate neišmušamas iš vėžių. Iš kur tas šaltakraujiškumas?

Ne vienas žmogus to klausė (juokiasi). Taip savaime įvyksta. Jei matau, kad yra sudėtinga situacija, pasižiūriu į komandos draugus ir matau, kad jie pavargę, o aš dar turiu jėgų ir jaučiu, kad galiu, tai bandau prisiimti atsakomybę ir sutvarkyti reikalus.  Tiesiog žiūrime, kuris daugiau jėgų tuo metu turi. Aš atsakomybės nebijau, bet, žinoma, prametus metimą, tai gali skaudžiai kainuoti. Komandos draugai kartais juokauja, kad būtų užmušę, jei būčiau prametęs (juokiasi).

Pagrindinė komandos stiprybė – idealus susižaidimas?

Su Pauliumi Beliavičiumi kartu žaidžiame 8 metus, su Šarūnu Vingeliu – 4 metus, su Aurelijumi Pukeliu – 3. Tai tikrai yra vienas pagrindinių mūsų kozirių.  Vienas kitą žinome idealiai, gerai sutariame, puikiai vienas kitą suprantame. Manau, tai – vienas didžiausių mūsų pliusų. Nesame nei ypatingai talentingi, nei kažkuo labai išsiskiriantys, tiesiog vienas kitą gerai suprantame ir kovojame kaip už geriausią draugą.

Tekstas: Linos Motužytės
Nuotraukos: FIBA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Kinų futbolo projektas: brangūs imigrantai krausis lagaminus?

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį