Dailusis čiuožimas – viena populiariausių žiemos sporto šakų, sutraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Bet jos taisyklėse ir metraščiuose yra faktų, kuriuos žino tiktai nedaugelis sporto mėgėjų.
- Tai seniausia žiemos olimpinė sporto šaka. Dailusis čiuožimas olimpinių žaidynių programoje atsirado 1908 m. vasaros olimpiadoje Londone. Iki pirmųjų žiemos žaidynių, kurios buvo surengtos 1924 m. Šamoni, dar buvo likę 16 metų. Dailiojo čiuožimo varžybos vyko ir 1920 m. Antverpeno vasaros žaidynėse.
- Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas buvo įkurtas dar 1742 m. Škotijos mieste Edinburge. Jo nariai iš pradžių galėjo būti tik vyrai. Daugiau nei po šimto metų – 1865-aisiais klubo duris leista praverti ir moterims. Devynioliktojo amžiaus viduryje klubo nariai turėjo mokėti čiuoždami ant vienos kojos lede išraižyti aštuonetuką ir peršokti nuo vienos iki trijų ant ledo padėtų skrybėlių.
- Šiuolaikinį dailųjį čiuožimą sudaro sportinių porų, vyrų ir moterų asmeninės bei ledo šokių rungtys. Pastaroji olimpinio pripažinimo sulaukė tik 1976 m. Bet ledo šokių atsiradimo pradžia galima vadinti devynioliktojo amžiaus pabaigą, kai Vienos čiuožėjų klubo nariai pradėjo šokti ant ledo valsą.
- Dailiojo čiuožimo vyrų ir moterų varžybos ne visą laiką vyko atskirai. Pirmajame pasaulio čempionate 1896 m. Sankt Peterburge buvo leista dalyvauti tik vyrams. Antrajame šios sporto šakos planetos čempionate 1902 m. Londone Madge Syers varžėsi kartu su vyrais ir iškovojo antrą vietą, nusileidusi tik Ulrichui Salchow. Atskirų moterų varžybų tada iš viso nebuvo. Jos pradėtos rengti dar po trejų metų. Beje, pirmasis Europos čempionatas vyko anksčiau nei pasaulio – jis surengtas 1891 m.
- Galbūt neatkreipėte dėmesio, bet aukščiausio lygio dailiojo čiuožimo varžybų dalyviai privalo žinoti, kad jų pasirinktos muzikos negali lydėti vokalo partija.
- Čiuožėjams per varžybas negalima naudotis jokiu rekvizitu, jie privalo pasitikėti vien savo jėgomis. Tik per parodomuosius pasirodymus kai kurie ant ledo pasiima pašalinių daiktų, pavyzdžiui, skėtį.
- Dailiojo čiuožimo pačiūžos skiriasi nuo ledo ritulio ar greitojo čiuožimo. Pagrindinė jų ypatybė – geležtės priekyje esantys dantukai, kuriais čiuožėjas atsispiria nuo ledo darydamas šuolius bei atlikdamas kai kurias žingsnių rūšis. Ledo šokių pačiūžų geležtės yra trumpesnės ir siauresnės.
- Atlikdami šuolius čiuožėjai pasiekia neįtikėtiną 300 apsisukimų per minutę ir didesnį greitį. Tai tokios pat apkrovos, kaip ir astronautų treniruotėse centrifugoje.
- Dailiojo čiuožimo varžybų teisėjai nuo bendro rezultato gali nubraukti tašką, jeigu jiems pasirodys, kad čiuožėjų apranga yra pernelyg provokuojanti. Lygiai tokia pati bausmė (1 taškas) skiriama, jei sportininkas griūva.
- Čiuožėjai gali dalyvauti suaugusiųjų varžybose, jei iki ankstesnių metų liepos 1 d. sulaukė penkiolikos. Tiesa, kai kuriose šalyse vietinėse varžybose leidžiama dalyvauti ir jaunesniems sportininkams. Tarptautinė čiuožimo sąjunga ne kartą keitė amžiaus apribojimus. Iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio tarptautinėse varžybose galėjo dalyvauti ir dvylikamečiai. Nuo 1996 iki 2004 m. riba buvo 14 metų, o vėliau prie jos pridėti dar metai.
Nuotraukos – Alfredo Pliadžio
Airinė Palšytė: esu ambicingas žmogus