Žymiausi futbolo derbiai

Futbole būta daugybės dvikovų tarp fanų, žaidėjų, trenerių, tačiau šiems veiksniams susijungus, rungtynes galima vadinti derbiu – to pačio miesto ar šalies komandų maču, kai svarbu ne tik nugalėti, bet ir pažeminti priešininkus. Daugelis derbių jau skaičiuoja dešimtmečius, keičiasi klubų atstovai, tačiau iš kartos į kartą pereinantis kovingumas tarp klubų ir jų aistuolių vis stiprėja.

„Barcelona“ – Madrido „Real“

„El Clásico“ (liet. klasika) yra, ko gero, žinomiausias futbolo derbis pasaulyje. Daugiau nei šimtmetį trunkanti dvikova tarp klubų iš didžiausių Ispanijos miestų kiekvieną kartą surenka pilnus stadionus ir pritraukia milijonus žiūrovų prie televizorių ekranų. Metų metus šie du pasaulio futbolo grandai grumiasi dėl titulų ne tik nacionaliniuose čempionatuose, bet ir Europos mastu. Didelę įtaką šių komandų priešpriešai padarė ir Katalonijoje vyraujantis nacionalizmas – ši Ispanijos dalis, kuriai atstovauja „Barcelona“, jau seniai siekia autonomijos. Savo ruoštu Madrido „Real“ atstovauja visą likusią Ispanijos Karalystę.

Vienas žymiausių „El Clásico“ įvykių už aikštės ribų – portugalo Luiso Figo persikėlimas į Madrido „Real“. Tiesa, į „karališkąjį klubą“ puolėjas atvyko iš Barselonos, taip sukeldamas didžiulį pasipiktinimą tarp pastarosios ekipos fanų, kurį šie išreiškė 2003-iųjų metų derbio Katalonijoje metu, kai į Figo skriejo peiliai, golfo kamuoliukai bei kiaulės galva – vienas didžiausių įžeidimų Ispanijoje.

„Fenerbahce“ – „Galatasaray“

Šių dviejų sėkmingiausių Turkijos komandų susitikimas kiekvieną kartą yra pažymimas fanų išradingumu: per tribūnas nusidriekę rasistiniai plakatai, pergalės atveju naudojama gausi pirotechnika, muštynės, be kurių neapsieina nė vienas „tarpžemyninis“ derbis. Kaip Aziją nuo Europos skiria Bosforo sąsiauris, taip jis skiria ir „Fenerbahce“ bei „Galatasaray“ klubus. Pastarasis klubas neapykantą užsitarnavo nuo pat įsikūrimo atstovaudamas Europos elito pusę ir būdamas pranašesnis už varžovus savo finansinėmis galimybėmis. Galbūt ne toks akiai patrauklus futbolas, kaip „El Clásico“ ar kokia nors angliškoji dvikova, tačiau šias rungtynes verta stebėti dėl aistrų, verdančių aikštėje. Po sėkmingo taurės finalo 1996-aisiais „Galatasaray“ treneris Graeme‘as Sounessas „Fenerbahce“ stadiono aikštės viduryje įsmeigė atstovaujamo klubo vėliavą, taip norėdamas atsilyginti priešininkų fanams už užgauliojimus spaudoje. Vėliau anglas prisipažino, jog tai nebuvo pats protingiausias veiksmas jo karjeroje, užtikrinęs „Fenerbahce“ fanų rūstybę visam laikui.

„Olympiakos“ – „Panathinaikos“

„Visų kovų motina“ vadinamas derbis, prasidėjęs nuo dviejų Atėnų kultūrų priešpriešos – miesto aukštuomenės ir uosto darbininkų. Pastariesiems atstovaujantis „Olympiakos“ šiuo metu gali pasigirti geresniais pasiekimais nei principiniai varžovai. Per paskutiniuosius 20 metų klubas iškovojo aštuonioliką Graikijos čempionato titulų, leisdamas „Panathinaikos“ sukrapštyti vos du. Šis derbis nuo kitų skiriasi tuo, jog oficialiai nuo 2003-iųjų metų į stadioną neleidžiama atvykti išvykoje rungtyniaujančios komandos fanams. Tų metų rungtynės pasižymėjo objektų, skriejančių į aikštę, gausa ir nukentėjusiais futbolininkais. Visgi toks draudimas fanų nesustabdė – bilietų į rungtynes jie gauna, o smurto gausa pasižymima vis labiau – prieš trejus metus į „Panathinaikos“ trenerio veidą pataikęs puodelis privertė Graikijos futbolo federaciją suspenduoti net ne šiuos du klubus, o tris pajėgiausias futbolo lygas šalyje siekiant numalšinti fanų aršumą.

„Boca Juniors“ – „River Plate“

Jei Ispanijoje yra „El Clásico“, šis futbolo reginys vadinamas „Superclásico“. Argentinos sostinėje Buenos Airėse įsikūrę klubai, kaip ir du minėtieji Turkijos grandai, savo antipatijas inicijavo skaičiuodami vienas kito pinigus -„Milijonieriais“ vadinama „River Plate“ dabartinių principinių varžovų neapykantą užsitarnavo išleisdama dideles pinigų sumas žaidėjams. Deja, Italijos emigrantų ikurtas „Boca Juniors“ kapitalo tokiems veiksmams neturėjo ir taip prasidėjo jau beveik 110 metų trunkanti kova aikštėje ir už jos ribų. Ne tik aikštėje futbolininkai išlieja daugiausiai neapykantos priešininkams; pavyzdžiui, „Boca“ legenda Juanas Romanas Riquelme teigė, jog niekada nevilkėjo ir nevilkės raudonos ar baltos spalvos rūbų – šios spalvos yra „River Plate“ komandos simbolis. Pasaulyje „Superclásico“ žinomas kaip vienas svarbiausių derbių futbolo istorijoje. Nors ir nėra toks stebimas Europoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje šis mačas laikomas žiūrimiausiomis futbolo rungtynėmis jau daugybę metų.

„Rangers“ – „Celtic“

Pamirškite apie „Premier“ lygą – ši Škotijos klubų dvikova yra laikoma didžiausiu Jungtinės Karalystės futbolo derbiu. Jų priešprieša prasidėjo kiek neįprastai: XIX a. išreiškiant paramą skirtingoms Škotijos religijoms. „Rangers“ palaikė tuo metu šalyje vyravusį protestantizmą, o „Celtic“ – nuskurdusią katalikų bažnyčią ir rėmė ją finansiškai. Tai inicijavo šių dviejų klubų kovas, kurios tęsiasi iki šių dienų. Ši klubų politika nuvedė iki to, jog „Rangers“ vadovybė kuriam laikui buvo uždraudusi klubui įsigyti katalikų tikėjimą išpažinusius futbolininkus. „Celtic“ tokių drąstiškų priemonių nesiemė – paradoksalu, bet vieni sėkmingiausių klubo trenerių buvo protestantai.  Laikui bėgant religiniai įsitikinimai beveik užmiršti, bet abiejų komandų fanai kiekviename derbyje neapsieina be muštynių ar pirotechninių stebuklų – šios rungtynės apibūdinamos kaip vienos žiauriausių futbolo pasaulyje.

Taigi, bet kokio sporto derbiai yra kiekvieno aistruolio mėgstamas reginys, tačiau norėtųsi, jog lazda nebūtų perlenkta. Žinoma, priešininkų atžvilgiu necenzūrinių žodžių buvo, yra ir bus, bet vis tik nė vienos tokio masto rungtynės neapsieina be didelio nukentėjusių žmonių skaičiaus ar apgadinto inventoriaus, kokį, kaip prisimename, paliko, nors ir ne derbio metu, 2011 metais į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną atvykę lenkų aistruoliai prieš rungtynes su Lietuvos rinktine.

Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Getty Images