Žygiai pėsčiomis pritraukia vis daugiau dalyvių

Spalio 1 d. Prienuose įvyks pažintinis pėsčiųjų ištvermės žygis “Nemuno kilpomis”. Šį kartą organizatoriai VšĮ “TenkTuras” rengia žygį ne pajūryje, o Suvalkijos miškuose ir tikisi dar gausesnio žygeivių būrio nei ankstesniuose renginiuose. Su Deividu Urbonavičiumi, VšĮ “TenkTuras” vadovu ir steigėju, žygeiviu ir iššūkių ieškotoju, kalbamės apie pėsčiųjų  žygius, kodėl jie tokie populiarūs ir ką būtina žinoti, norint juose dalyvauti.

Papasakokite apie rengiamą žygį „Nemuno kilpomis”? Kodėl žygiui pasirinkta šį vieta?

Po dvejus metus iš eilės sėkmingai suorganizuotų žygių pėsčiomis pajūriu mūsų žygių dalyviai vis klausinėjo: ar bus daugiau “TrenkTuro” organizuojamų žygių, kodėl rudenį nedarote žygio ir t.t., ir pan. Taip pat gavome daug teigiamų atsiliepimų ir matėme poreikį organizuoti daugiau žygių. Ilgai rinktis, kur organizuoti kitą žygį nereikėjo, – vienas iš “TrenkTuro” steigėjų Vytautas Bartulis yra kilęs iš Prienų, tad teritorija žinoma, lengviau parinkti maršrutą. Kai visa komanda nuvažiavo apžiūrėti preliminaraus V.Bartulio sudėlioto maršruto, abejonių nekilo, kad vieta tinkama.

Kaip apskritai kilo mintis organizuoti renginius žygeiviams?

“TrenkTuras” pirmiausia atsirado kaip žygeivių ir keliautojų bendruomenė, vienijanti bendraminčius. Kartu dalyvaudavome kitų organizuojamuose žygiuose ir net bėgimuose,  vieni kitiems organizuodavom keliones ar nedidelius žygius Lietuvoje ir užsienyje. Ir vieną dieną kilo mintis suorganizuoti kokybišką pėsčiųjų žygį pajūriu “TrenkTuro” bendruomenei ir jų draugams. Tačiau apie šį žygį žinia pasklido taip plačiai, jog supratome, kad patiems žygyje dalyvauti nepavyks, nes bus daug darbo besirūpinant organizaciniais žygio reikalais.

 „Pėsčiomis pajūriu“ – sudomino daugiau nei 2 tūkst. žygeivių, o dėl gausaus dalyvių skaičiaus jame net negalėjo eiti visi norintys. Kokios prognozės šiam žygiui: kiek bus dalyvių?

Pirmąjame “Pėsčiomis pajūriu” žygyje 2015 m. dalyvavo 550 dalyvių  – tai tas žygis, kuriame turėjome dalyvauti patys ir apie 50 draugų ir draugų draugų (juokiasi).  2000 dalyvių dalyvavo “Pėsčiomis pajūriu”  2016 m. “Nemuno kilpmis” žygyje prognozuojame, kad susirinks daugiau nei 2500 dalyvių.

 Kaip manote, kas lemia, kad šie renginiai pritraukia tokį didelį dalyvių skaičių?

Manau, esminis faktorius yra tas, kad patys žmonės pribrendo tam. Vakarų Europoje „vaikščiojimo mada” prasidėjo keleriais metais anksčiau.

Kodėl būtent į mūsų žygius susirenka tiek daug žmonių, turbūt  geriausiai būtų paklausti pačių žygeivių. Asmeniškai manau, kad mūsų dėmesys detalėms ir rūpestis kiekvienu dalyviu bei pilno serviso pasiūlymas leidžia išdrįsti išbandyti žygius kiekvienam – o mes puikiai žinome, kad pabandžius, sunku sustoti (šypsosi).

Sakydamas „pilnas servisas” turiu galvoje, kad pasirūpiname vandeniu, arbata, maistu, o svarbiausia, mano manymu, žygeivių parvežimu iki starto/ finišo, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali eiti patys. Manau kad dėl to žmonės jaučiasi saugūs ir išdrįsta pamėginti.

Kokia „Nemuno kilpomis” žygio programa?

Startas nuo 7:00 iki 13:00 – priklausomai nuo to koks maršrutas pasirenkamas. O maršrutai yra keturi:

• Pradedančiųjų – 10 km;
• Sveikatingumo – 20 km;
• Harmonijos – 35 km;
• Iššūkio – 55 km.

Žygio metu veiks 11 poilsio ir pagalbos punktų, iš kurių kiekvienas bus unikalus tiek pramogomis, tiek savo vieta. Iššūkio maršruto dalyviai pamatys kiekvieną iš šių punktų.

Žygeiviai turės galimybę pamatyti aukščiausią Lietuvos medį, užlipti ant Naravų piliakalnio ir Vytauto kalno, praeiti pro seniausią Lietuvos ąžuolą, vandens malūną, papietauti Harmonizavimo parke, išbandyti šiaurietiško ėjimo lazdas Leki, taip pat skatinsime išbandyti ėjimą atbulomis ir t.t.

Prienų centrinėje aikštėje, starte/finiše dalyviai ir miesto svečiai visą dieną galės skaniai pavalgyti, atsigerti Vero cafe kavos, nusifotografuoti prie įdomių foto sienelių, didžiąją laiko dalį gros muzika, renginio vedėjai pasiūlys įvairių žaidimų ir pramogų.

Beje, šio žygio metu bus siekiamas ėjimo atbulomis Lietuvos rekordas.

Visada prašome organizatorių suteikti kiek įmanoma daugiau naudingos informacijos būsimiems dalyviams. Ką reikia žinoti einant į tokį žygį? Kokių dalykų gali prireikti? Kur parkuoti automobilius? ir t.t.

Svarbiausia tinkamai įvertinti savo fizines galimybes, ypač pasirinkusiems Iššūkio maršrutą. Labai svarbu avėti kokybišką avalynę ir tinkamą aprangą, kuri atitiktų oro sąlygas, tad kiekvienas turėtų pasidomėti orų prognoze 1-2 dienos iki žygio. Būtina turėti žibintuvėlį ar ciklopą – spalio mėnesį gan anksti temsta.

Dalis Prienų miesto gatvių bus uždaryta ir paversta stovėjimo aikštelėmis, tad dalyviai atvažiuodami turėtų atidžiai stebėti kelio ženklus.

Kokias didžiausias klaidas daro žygeiviai?

Didžiausia klaida – tai požiūris, kad turiu finišuoti bet kokia kaina – per skausmą, per jėgą, naudojant nuskausminamuosius ar pan. Jei jau skauda kojas tiek, kad nebegalite eiti – sustokite. Klausykite savo kūno. Nepakeliamas skausmas reiškia, kad jūs dar nepasiruošęs. Išgėrę nuskausminamųjų ir tęsdami žygį, galite patirti rimtą traumą, kurios pasėkmes galite jausti dar ilgai. Tai ypač aktualu žygiuojantiems didesnius atstumus.

Ar nugalėtojų laukia kokie nors prizai?

Kiekvienas įveikęs žygį yra nugalėtojas ir bus apdovanotas diplomu ir atminimo medaliu.

Taip pat trys daugiausiai kilometrų įveikusios komandos bus apdovanotos Lukla.lt įsteigtomis taurėmis ir kitais rėmėjų prizais.

Ar ankstesniuose žygiuose būta kokių nors kuriozų?

Kuriozų visada būna. Ypač organizuojant tokį sudėtingą renginį kaip “Pėsčiomis pajūriu”, kuris trunka daugiau nei 24 val. ir apima 4 savivaldybių teritoriją.

Man labiausiai įstrigęs atvejis, kai prieš prasidedant pajūrio žygiui, vienas iš dviejų punktus įrenginėjančių krovininių autobusiukų sugedo, antrasis nuvažiavo jam į pagalbą ir užbuksavo smėlyje. Žygis jau prasidėjo, o mūsų visų punktų įranga užstrigusi pirmąjame punkte. Dėka puikios komandos, kiti punktai buvo įrengti kiek vėliau nei planuota, tačiau esu tikras, kad žygeiviai nė nepastebėjo, kad kažkas ne taip. O streso buvo sočiai.

Kitas gan juokingas atvejis buvo jau žygio pabaigoje – vienas iš dalyvių paskambino žygio pagalbos telefonu ir pasakė, kad nebegali paeiti, labai skauda kojas ir nori nutrauktį žygį, kad yra kažkur 4 kilometrai iki Nidos. Išsiuntėme mediką surasti, apžiūrėti ir parvežti palūžusį žygeivį. Grįžęs medikas papasakojo, kad suleidus vaistų (dabar nebepamenu kokių) ir pamasažavus kojų raumenis, žygeivis atsisakė būti parvežtas į finišą ir paaiškino, kad tokiu atveju jis negaus medalio ir diplome nebus įrašytas 100km, padėkojo ir nuėjo pėsčias finišo link (juokiasi).

Ačiū už pokalbį ir gero renginio!

Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: organizatorių