Žinoma psichologė – apie motyvaciją siekti pergalių

Aistė Žemaitytė – žinoma Lietuvos sporto psichologė, jau septyniolika metų  padedanti aukščiausio lygio sportininkams. Savo patirtį ir įžvalgas, padedančias siekti aukščiausių rezultatų ne tik sporte, ji atskleidžia ir tenisininkams. Tai psichologė padarė, paprašyta Vilniaus teniso akademijos, kurioje auklėtinių psichologijai ir motyvacijai skiriamas didelis dėmesys.

Kaip rasti motyvaciją siekti pergalių teniso korte?

Bendra pergalė tenise susideda iš mikropergalių ir pralaimėjimų – pralaimėto taško, geimo, seto. Kitaip tariant, laimėjęs arba pralaimėjęs mūšį, karo dar nesi nei laimėjęs, nei pralaimėjęs. Būtent perdėtas džiaugsmas arba per ankstyvas liūdesys dažniausiai sutrukdo siekti galutinės pergalės. Ką daryti? Optimalu –taško, geimo ir seto pabaigą paversti savotiška rutina – tarsi tai būtų nieko ypatingo.

Kitas svarbus komponentas – tikslas. Kai einu į varžybas, kokį tikslą aš keliu sau? Ką noriu pasiekti ir kaip tai padarysiu?

Sporte be varžybų yra ir daug kitų svarbių pergalių, kurios bus aukso vertės gyvenime: pergalė pažinti ir išmokti valdyti save stresinėse situacijose, pergalė tai, kas išmokta treniruotėje, panaudoti per varžybas, kovoti iki galo, šaltakraujiškai tvarkytis kritinėse situacijose, planuotis, organizuotai derinti savo veiklas, kurti tinkamą pasitikėjimą savimi, spręsti konfliktus, valdyti impulsus ir emocijas, kontroliuoti dėmesį.

Vieną kartą per 3 ar 6 mėnesius verta atsakyti sau į klausimą, kas labiausiai trukdo siekti pergalės, ir tai pasidaryti savo tarpiniu tikslu. Numatyti drauge su treneriais ar kitais specialistais užduotis, per kurias to bus siekiama, kada ir kiek laiko tai bus daroma, ir aktyviai jas vykdyti. Kai tai bus pasiekta, tai bus asmeninė pergalė, kuri leis pajusti daugiau pergalių ir per teniso varžybas.

Kaip nuteikti save per treniruotę atiduoti visas jėgas?

Sekti pažangą ir keltis tikslus: prieš mėnesį galėjau išlaikyti apie 15–18 kamuolių, o dabar galiu stabiliai 22–25, kitą mėnesį norėčiau 27–30. Kas atsitiks? Norėdami peržengti esamą galimybių ribą, mes stengsimės ją pasiekę žengti bent dar vieną žingsnį už jos. Be to, įvertinę mėnesio rezultatus, natūraliai pasidžiaugsime ir su pagrįstu pasitikėjimu išsikelsime dar aukštesnį tikslą. Atiduoti visas jėgas, reiškia padaryti, ką šiandien gali ir dar vieną veiksmą daugiau. Varžybose tuomet nekils klausimų apie tai, koks ilgas taškas, neturiu jėgų ir panašiai. Vietoje to bus: „ir dar vienas”, „ir dar kartą”.

Kaip numalšinti pralaimėjimo kartėlį?

Pralaimėti – tai reiškia kažko negauti, ko norėjai, likti nepasitenkinimo būsenos. Paprastai galimos dvi natūralios reakcijos – ašaros dėl liūdesio, nusiminimo arba grubus elgesys dėl agresijos. Pabrėšiu – tai natūralios reakcijos, kurias mokomės suvaldyti. Yra pasyvus ir aktyvus elgesys po praradimo. Lietuviai dažniausiai naudoja pasyvų elgesio modelį, kuris yra neefektyvus. Teatrališkas demonstravimas savo būsenų įdomus aplinkiniams, tačiau neefektyvus.

Ką darome pametę piniginę arba vertingą daiktą? Kaip ir kada su tuo susitaikome? Ką sau sakytume dėl tokio įvykio? Kaip elgtumės, kad įsijungtume į kasdienybę? Lygiai tas pats tinka ir sportui.

Vėliau išanalizuosime, kokią informaciją apie save laimėjome, nes pralaimėdamas laimi informaciją apie tobulintinus dalykus.

Na, ir prisiminkite savo skaudžiausią pralaimėjimą. Ar jaučiame pralaimėjimo kartėlį dabar? Ne? Nes praeitis praėjo, taip? Taigi ir ką tik pralaimėtas mačas kažkada virs praeitimi. Pasistenkime, kad tai nutiktų kuo greičiau.

Kuo ypatinga čempionų psichologija? Akivaizdu, kad technika aukštame lygyje yra tik antras pagal svarbą veiksnys, nes daugiausia lemia psichologija.

Elito sportininkų dėmesys, pasitikėjimas savimi ir emocijų kontrolė statistiškai reikšmingai skiriasi nuo sportininkų su žemesniais pasiekimais.

Ar yra kokių nors psichologinių patarimų, padedančių išlaikyti koncentraciją varžybų metu?

Tenise svarbu ne tik dėmesio koncentracija (pvz., kamuoliukas), tačiau ir gebėjimas operuoti dėmesio platumu („matau varžovą, aikštelę“) bei perkėlimu (pvz., nuo praeities į dabartį). Koncentracija paprastai kalbant reiškia minties ir veiksmo vienovę. Kada tai įmanoma? Kai galva „švari“ nuo vertinimų (ypač negatyvių), nuo ateities/praeities („viskas, jau laimėjai“/ „kaip visada – lengvas kamuolys, o tu nepataikai..“), nuo prietarų („jei šito taško neištraukiu, nieko nebus“). Kaip to paprasčiausiai galima pasiekti? Komentuok, ką darai! Kiekvienas tikrai jau esame patyrę, kas mums padeda optimaliai susikoncentruoti, tereikia savo patirtį perkelti į teniso kortus.

Didelę įtaką jaunojo tenisininko psichologijai turi tėvų reakcija. Kaip reaguoti į vaiko pergales ir pralaimėjimus?

Svarbiausia yra ne tai, kad buvo laimėta arba pralaimėta, o tai, kas bus daroma po to. Taigi, ar jūsų vaikas dėl pergalės tapo Dievu, o dėl patirto pralaimėjimo – nevykėliu? Jis vis dar tas pats vaikas, turintis tas pačias savybes ir gebėjimus, kaip ir prieš mačą. Pamąstykime, kaip pasitinkame vaiką po nepavykusio kontrolinio mokykloje: „Nieko, žiūrėsime, kokias klaidas padarei, mokysimės ir kitą kartą bandysime geriau”. Tas pats tinka ir tenisui! Po pergalės: „Tinkamai pasiruošei, optimaliai išnaudojai progas ir sukūrei pergalingą rezultatą”. Pabrėžtina, kad net ir laimėjus mačą, išryškėjo tam tikri laimėtojo trūkumai. Juos irgi verta darant analizę apžvelgti. Ar vienaip, ar kitaip jūsų vaikas yra tobulėjimo procese, kuris neįmanomas be klaidų, kurias svarbu atpažinti ir ilgainiui paversti įvaldytu elgesiu.

Kaip skatinti atžalą treniruotis, net jei nesiseka?

Nesiseka laikinai ar apskritai nesiseka? Neįmanoma išmokyti smuikuoti vaiko, kuris neturi klausos, tad akivaizdu, kad jam nesiseks ir jis nenorės lankyti „nesėkmės” būrelio. Jei tokia situacija yra su jūsų vaiku, tai skatinti vaiko ir nereikėtų – vertėtų atskleisti, kam vaikas gabus ir į tokią veiklą nukreipti.

Tačiau jei vaikas papuolė į nesėkmių ruožą, tai tokių atkarpų būna ir gyvenime. Tai reiškia, kad yra neišmoktų dalykų, kad susidurta su silpnai išvystytais arba neturimais gebėjimais, įgūdžiais. Tokiu atveju padės aiškus įvardijimas, ko šiuo metu bus mokomasi, kas bus ugdoma, kaip ir kiek ilgai.

Gali būti, kad nesiseka, nes yra pervargimas dėl pernelyg didelio krūvio, dėl traumos ar ligos – buvusios arba artėjančios. Akivaizdu, kad tokiais atvejais reikia atsitraukti ar sumažinti krūvį, reikalavimus ir nuo esamos aktyvios plėtros zonos kilti į viršų.

Tekstas: Rytis Sabas
Nuotraukos: asmeninio archyvo, bigstock.com