Žiemos tradicija

Lietuvos futbolo entuziastams ir šios sporto šakos gausios bendruomenės nariams gainioti futbolo kamuolį norisi ne tik šiltuoju laiku, bet visus metus. Tokią galimybę futbolininkams mėgėjams ir profesionalams suteikia Vilniaus „Žiemos taurės“ turnyrai, anksčiau daugybę metų vadinti ir žinomi „Snaigės“ vardu.

Varžybas sausio ir vasario mėnesį tradiciškai rengia Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS), o turnyro idėjinis variklis ir pagrindinis organizatorius yra VRFS prezidentas Paulius Malžinskas.

Anksčiau „Snaigės“ turnyras buvo įtrauktas į profesionalių klubų tvarkaraštį ir buvo tapęs neatskiriama Lietuvos futbolo dalimi. Atkūrus nepriklausomybę visoje Lietuvoje buvo atsisakyta žiemos turnyrų, tačiau tik Vilnius toliau puoselėjo tradicijas ir skatino žiemos futbolo populiarumą.

„Turnyras rengiamas nuo praėjusio tūkstantmečio aštuntojo dešimtmečio vidurio. Turi gilias ir labai senas tradicijas. „Snaigės“ turnyras vykdavo dar sovietų laikais. Dabar mes jį vadiname Vilniaus „Žiemos taure“ arba „Vilnius Winter Cup“. Žaidžiama tik atvirame ore. Čia dalyvauja ir pirmosios lygos komandos, ir futbolo mokyklų atstovai“, – pasakojo VRFS vadovas.

Žiemos turnyras yra atvirojo tipo. Čia gali žaisti ir aukštos klasės futbolininkai, kurie neturi sutarčių, ir mėgėjai, ir jaunimas.

„Žiemą pas mus žaidžia net ir profesionalų duonos ragavę sportininkai. Čia susirenka įvairi publika: ir profesionalai, ir tie, kurie žiemos periodu ieško klubo bei ateina čia sportinei formai palaikyti. Vienos komandos šį turnyrą traktuoja kaip pasirengimą artėjančiam naujam sezonui, kitos žaidžia savo malonumui, dėl smagumo. Žiemos turnyru pasinaudojama ir tam, kad būtų galima atrinkti futbolininkus į pagrindinę sudėtį“, – dalyvių prioritetus aiškino P. Malžinskas.

Taisyklės nuo didžiojo futbolo nesiskiria, tik čia galimi keitimai pirmyn atgal, o per didelius šalčius kėlinys trunka ne 45, o 40 min. Tiesa, pasigirsta balsų, kad žaidžiant futbolą žiemą slidžiose aikštėse yra didžiulė traumų tikimybė.

„Aikštės su dirbtiniu paklotu yra pritaikytos žiemos sąlygoms. Ant ledo žaisti tikrai netenka, todėl nesakyčiau, kad traumų tikimybė didesnė, – tokius mitus paneigė P. Malžinskas. – Su aikštėmis iš tiesų sudėtinga. Turime tik kelis stadionus, kurie žiemą yra valomi ir prižiūrimi. Tai „Senvagės“ stadionas, Fabijoniškių futbolo mokyklos ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas. Kitos arenos žiemą nėra prižiūrimos. Tai sudėtinga problema.“

O pačiam žiemos futbolo varžybų organizatoriui kokių emocijų kelia „Snaigės“ turnyras?

„Emocijos likusios labai geros, apie „Snaigės“ turnyrus – tik geriausi prisiminimai. Jie vykdavo „Marakanos“ aikštėje (buvusi „Žalgirio“ stadiono treniruočių aikštė). Kadangi varžybų trūkdavo, „Snaigės“ turnyruose dalyvaudavo labai daug komandų – per 30. Atmintyje ilgam išliko didelė talpa karštos arbatos prie aikštės“, – prisiminimais dalijosi P. Malžinskas.

Per daugybę metų „Snaigės“ turnyre dalyvavo ir garsiausi Lietuvos futbolininkai, buvę legendinio „Žalgirio“ žaidėjai Stasys Danisevičius, Stasys Baranauskas, Viačeslavas Sukristovas, Rimas Turskis ir kiti. Futbolo veteranai ne kartą yra sakę, kad „Snaigės“ turnyras – daugiau nei įprastas futbolas.

„Taip, sutinku su šia mintimi. Žiemą žaisti futbolą nėra įprasta. Būna visokių oro sąlygų: ir sninga, ir šlapdriba, ir temperatūrų svyravimai. Todėl tai daugiau negu įprastas futbolas“, – žiemos futbolo žavesį apibendrino P.Malžinskas.

Tekstas: Gediminas Žygelis
Nuotraukos: Saulius Čirba