Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžysis penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Antrojoje dalyje – sporto šakų ant ledo apžvalga.
Bobslėjus
Sporto šakos istorija: bobslėjus atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Sankt Morice (Šveicarija) buvo įkurtas ir pirmasis pasaulyje bobslėjaus sporto klubas, kuriame buvo sudarytos šios sporto šakos pagrindinės varžybų taisyklės. Be to, rogių ekipažą sudarydavo grupė iš penkių žmonių – trijų vyrų ir dviejų moterų. Vėliau ekipažo narių kiekis būdavo įvairus – susidėdavo iš dviejų, keturių, penkių, o kartais net ir iš aštuonių žmonių. Pirmosios bobslėjaus varžybos buvo surengtos 1898 m. būtent Šveicarijoje Sankt Morico gatvėmis.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrai nuo 1924 m. (išskyrus 1960 m., kai užsiregistravo per mažai komandų), moterys – nuo 2002 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų dviviečių, vyrų keturviečių ir moterų dviviečių rogių.
Varžybų ypatumai: kiekviename važiavime starto eiliškumą lemia burtai. Bobslėjaus varžybų rezultatus lemia greitis, kurį ekipažas pasiekia dar startinėje įsibėgėjimo atkarpoje, kol susėda į roges. Rezultatą taip pat lemia ir rogių piloto meistriškumas, gebėjimas optimaliai judėti trasa, deramai įveikti staigius posūkius. Varžybose vyksta keturi nusileidimai tiek dvivietėmis, tiek keturvietėmis rogėmis, visi rezultatai sumuojami ir geriausią laiką parodęs ekipažas laimi.
Kerlingas
Sporto šakos istorija: kerlingas (akmenslydis) atsirado XVI a. Škotijoje. Tuo metu jis buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ir ežerų ledo. 1838 m. buvo įkurtas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. „The Royal Caledonian Curling Club“). Nuo 1955 m. vyksta Europos čempionatai, taip pat rengiami pasaulio vyrų (nuo 1959 m.) ir moterų (nuo 1979 m.) čempionatai.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1924 m. (rezultatai patvirtinti tik 2006 m.) ir nuo 1998 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: varžysis vyrų ir moterų komandos.
Varžybų ypatumai: žaidžiant akmenslydį reikia tikslumo ir geros strategijos. Dėl kone matematinio tikslumo ir žaidimo eigos kerlingas buvo pramintas šachmatais ant ledo. 45,5 m ilgio ir 4,3 m pločio žaidimo aikštė padengiama ledu, kuriuo slysta 20 kg svorio poliruoto granito akmuo. Aikštės tolimajame gale yra 3,7 m skersmens skrituliai, žymintys tikslą. Rungtyniauja dvi komandos po keturis žaidėjus. Komandą sudaro pirmasis žaidėjas (stumia akmenį pirmas), antrasis žaidėjas (stumia antras), vicekapitonas (stumia trečias, keičia kapitoną ketvirtojo metimo metu) ir kapitonas. Kiekviename iš aštuonių kėlinukų abiejų komandų kiekvienas žaidėjas pakaitomis stumia po du akmenis. Kėlinuką laimi komanda, kurios akmuo yra arčiausiai apskritimo centro, ir gauna tiek taškų, kiek akmenų yra arčiau centro nei priešininkų arčiausias akmuo. Stumiant akmenį du tos pačios komandos žaidėjai gali koreguoti akmens slydimo greitį ir kryptį, trindami ledą prieš akmenį specialiomis šluotelėmis.
Dailusis čiuožimas
Sporto šakos istorija: nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau XII a., dailusis čiuožimas susiformavo tik XIX a. 1772 m. Roberto Joneso traktatas „Čiuožimas“ yra pirmasis žinomas šaltinis apie dailųjį čiuožimą. Didžiojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartinį dailųjį čiuožimą. 1860 m. Amerikos čiuožėjas Jacksonas Hainesas, kuris laikomas šiuolaikinio dailiojo čiuožimo tėvu, įvedė naują čiuožimo stilių. Šis čiuožimo stilius, pasireiškęs laisva ir išraiškinga technika, tapo žinomas kaip tarptautinis čiuožimo stilius.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1908 ir 1920 m. vasaros žaidynėse, nuo 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1908 m. rengiamos vyrų, moterų bei porų varžybos, nuo 1976 m. ledo šokiai, nuo 2014 m. – komandinė rungtis.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų, moterų, porų varžybos, porų ledo šokiai, komandinė rungtis.
Varžybų ypatumai: dalyviai čiuožia ledu dailiojo čiuožimo pačiūžomis skambant muzikai. Čiuožiama 53–60 m ilgio ir 26–30 m pločio ledo arenose. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Varžybas sudaro dvi programos – trumpoji ir laisvoji.
Ledo ritulys
Sporto šakos istorija: ledo ritulys atsirado Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos 1855 m. vyko Kingstone. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles ir visoje Kanadoje atsirado daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai populiarėjo, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL).
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1920 m. (vasaros žaidynėse), nuo 1924 m. (žiemos žaidynėse), moterys – nuo 1998 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų varžybos – dalyvaus 12 vyrų ir 8 moterų komandos.
Varžybų ypatumai: ledo ritulio komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Tai yra greičiausia komandinė sporto šaka. Rungtynių metu ant ledo yra po penkis ar šešis kiekvienos komandos žaidėjus (penki aikštės žaidėjai ir vartininkas, bet kartais vartininkas keičiamas šeštuoju žaidėju), jie keičiasi beveik kas minutę. Rungtynės vyksta tris kėlinius po 20 min. Jei nugalėtojas nepaaiškėja, žaidžiamas pratęsimas iki pirmojo įvarčio, o jei įmušti niekam nepavyksta, mušami baudiniai.
Rogučių sportas
Sporto šakos istorija: rogučių sportas, kaip ir bobslėjus, atsirado Šveicarijoje. Jo šaknys siekia XVI a., bet tik po 300 metų vieno Šveicarijos viešbučio savininkai nusprendė įrengti trasą ir pasiūlyti pramogą turistams. Pirmosios rogučių varžybos įvyko 1883 m., tąkart sportininkai varžėsi 4 km trasoje nuo Davoso iki Klosterso.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1964 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų vienviečių bei dviviečių rogių varžybos ir komandinė rungtis (nuo 2014 m.).
Varžybų ypatumai: varžybų tikslas – kuo greičiau rogutėmis nusileisti specialiai paruošta trasa. Sportininkai trasoje pasiekia didelį greitį, tad ši sporto šaka yra pavojinga. 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse per treniruotę žuvo Gruzijos sportininkas Nodaras Kumaritašvilis, kuris išlėkė iš trasos ir trenkėsi į metalinę konstrukciją.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Sporto šakos istorija: tai gana nauja sporto šaka. Atsiradusi Europoje XIX a. pabaigoje ji sparčiai paplito JAV ir Kanadoje. Iš pradžių ši sporto šaka buvo praktikuojama tik treniruotėse sprintui ir posūkių technikai tobulinti. Nuo 1906 m. kasmet vykdavo varžybos, bet tik JAV ir Kanadoje. Europoje varžybos pradėtos rengti netrukus po to, kai greitasis čiuožimas tapo tarptautiniu mastu pripažįstamu sportu.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1992 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų 500 m, 1000 m, 1500 m ir estafetės (vyrų – 5000 m, moterų – 3000 m).
Varžybų ypatumai: greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose įprastai lenktyniauja keturi arba šeši sportininkai ovalo formos 111,12 m ilgio trasoje. Trasa įrengiama čiuožykloje, kurios ilgis (60 m) ir plotis (30 m) atitinka ledo ritulio aikštės matmenis. Nugalėtoju tampa tas, kuris pirmas kerta finišo liniją. Fiksuojamas finišo laikas, padedantis fiksuoti olimpinius ir pasaulio rekordus.
Skeletonas
Sporto šakos istorija: skeletono ištakos siekia XIX a., kai Šveicarijoje buvo sukonstruotos pirmosios skeletono rogutės. Čia Alpėse nuo seno buvo populiarus nusileidimas rogutėmis, rengiamos šios rungties varžybos.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1928 m., 1948 m. (neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo) ir nuo 2002 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų varžybos.
Varžybų ypatumai: tikslas – specialiomis rogutėmis kuo greičiau nusileisti ledo trasa. Įsibėgėjęs sportininkas gula ant rogių žemyn veidu ir galva į priekį, į roges remiasi tiktai sulenktomis rankomis, ant jų perkeldamas visą kūno svorį. Rogučių judėjimo kryptis valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos.
Greitasis čiuožimas
Sporto šakos istorija: greitojo čiuožimo pradininkais laikomi olandai. Jie pradėjo naudotis užsalusiais kanalais ir čiuožinėjo iš vieno kaimo į kitą dar XIII a. Čiuožimas galiausiai išplito Anglijoje, kurioje pradėjo kurtis pirmieji klubai. Manoma, kad pirmosios varžybos buvo surengtos 1676 m., tačiau oficialiai pirmosios varžybos datuojamos 1863 m. (vyko Osle, Norvegijoje).
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m. (moterų – nuo 1960 m.).
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų – 500 m, 1000 m, 5000 m, 10 000 m, komandinė persekiojimo rungtis, bendro starto lenktynės; moterų – 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m, 5000 m, komandinė persekiojimo rungtis, bendro starto lenktynės.
Varžybų ypatumai: du sportininkai startuoja vienu metu ir lenktyniauja 400 m ilgio ledo taku. Trasa turi dvi lygiagrečias zonas, kurias sportininkai turi keisti kiekviename rate.
Talismanai
Pjongčango žaidynių talismanais tapo baltasis tigras Soohorang‘as (olimpinių žaidynių) ir Azijos juodasis lokys Pandabi (parolimpinių žaidynių).
Nuotraukos: Scanpix; Bigstock; Alfredas Pliadis.
Žiemos olimpinės žaidynės – iš arti. I dalis