Žiemiški orai ir šalį padengęs storas sniego sluoksnis atveria puikias galimybes užsiimti lygumų slidinėjimu. Dviejų olimpinių žaidynių dalyvis slidininkas Mantas Strolia papasakojo apie svarbiausius dalykus, norint komfortabiliai pradėti šliuožti slidėmis.
Pirmiausia žmogui reikia nuspręsti, kokiu stiliumi jis nori slidinėti – klasikinio ar laisvo.
„Pradedantiesiems rekomenduoju klasikinį stilių, nes čia yra paprastesni judesiai, artimi bėgimui ar ėjimui. Tie, kurie daugiau sportuoja, pvz. užsiima duatlonu, dviračių sportu, plaukimu, gali bandyti čiuožėjo (laisvą) stilių. Reikia tą įvertinti“, – sakė M. Strolia.
Pagrindinis reikalingas inventorius – slidės ir lazdos. Ant slidžių dedami apkaustai, prie kurių tvirtinami batai. Yra dvi lygumų slidžių batų sistemos – sena ir vis rečiau naudojama SNS bei smarkiai populiarėjanti NNN.
Batai taip pat gali būti skirti tam tikram slidinėjimo stiliui. Taip pat yra universalūs „combi“ batai. M. Strolia naujokams rekomenduoja naudoti „combi“ stiliaus batus, nes jie tvirčiau laiko čiurną.
Šliuožiant klasikiniu ir laisvu stiliumi, skiriasi ir pačios slidės. Klasikinės slidės turi apačioje „kilimėlį“ arba yra per pateptos stabdančiu tepalu. Su pateptomis slidėmis judėjimo pojūtis geresnis, bet tai skirta šiek tiek pažengusiems slidininkams, nes pradedantiesiems gali būti sunku dėl prasto sutepimo arba netinkamos technikos.
„Mokinantis slidinėti, siūlyčiau naudoti slides su „kilimėliui“, kuris tinka visais atvejais. Čiuožėjo stiliaus slidės yra kiek trumpesnės. Skiriasi ir forma – jos turi didesnį užlenkimą, kad būtų patogiau atsispirti į šonus. Su tokiomis slidėmis lengviau stabdyti ir apsisukti“, – pasakojo M. Strolia.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į aprangą. Pasak buvusio sportininko, o dabar treneriu dirbančio M. Strolios, didžiausia problema yra ta, kad žmonės apsirengia per šiltai.
„Žmonėms žiemą sunku įsivaizduoti, kad gali būti šilta. Visgi slidinėjimas yra sportas ir, nors lauke šalta, kūnas šyla iš vidaus. Pats slidinėjimas naudoja praktiškai visas raumenų grupes, todėl visos kūno dalys šyla“, – aiškino M. Strolia.
Slidininko apranga prasideda nuo apatinių drabužių. M. Strolia mėgsta merino vilnos drabužius, kurie neprakaituoja, bet tinka ir sintetine apranga, tiesiog tuomet po pasislidinėjimo reikia iškart persirengti.
Reikalingos kojinės, kurios turi būti prigludusios prie kojos. „Kojinės turi judėti bate, o ne kojos kojinėje. Panašus principas ir su bėgimo bateliais“, – sakė M. Strolia.
Ant kaklo puikiai tinka kaklajuostės, kurios praverčia prie bet kokios aprangos. Pirštinės turi būti sportinės, gali būti tokios pačios kaip ir bėgimo. Netinka kalnų slidinėjimo pirštinės, nes tuomet rankoms būtų per karšta. Kepuraitė turi būti plonesnė, kad tiesiog sulaikytų vėją.
Viršutinė apranga turi būti pakankamai plona. Ji reikalinga tam, kad išgarintų drėgmę ir sulaikytų vėją.
„Jeigu temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, tai galima užsidėti papildomą sluoksnį, pavyzdžiui, liemenę. To visiškai pakanka. Pernai slidinėjome prie -20 laipsnių ir šilčiau apsirengę žmonės vėliau turėjo kažkiek nusirengti. Spiginant saulei, reikia akinių. Tam tinka įprasti dviratininkų akiniai. Būna ir specialūs slidinėjimui skirti akiniai, tačiau Lietuvoje juos sudėtinga gauti. Bet kokiu atveju, svarbiausia, kad būtų apsauga nuo ultravioletinių spindulių“, – pasakojo M. Strolia.
Lieka klausimas – kur galima išbandyti slidinėjimą?
„Jeigu norima paslidinėti savo malonumui, pasidaryti tam tikrą žygį, tai galima bet kur, kur yra pieva ar tiesiog lygus laukas. Užtenka plono sniego sluoksnio, kuris išsilygina šliuožiant per žolę. Jeigu žolė yra su duobėm ar kupstais, tai reiki įspausti daugiau sniego. Anksčiau žmonės tik taip ir slidinėdavo. To užtenka norint grupele vienas paskui kitą slidinėti klasikiniu stiliumi. Žinoma, tokiu atveju nebus didelio greičio ar lengvo slydimo“, – kalbėjo M. Strolia.
Norint slidinėti laisvu stiliumi arba nenorint sukti galvos apie tai, kad pačios slidės kurtų vėžes, reikia vykti į paruoštas trasas.
„Lietuvoje šiuo metu galima slidinėti Europos centro golfo klube ir Ignalinos žiemos sporto centre. Mačiau, kad trasa yra įrengta ir Varėnoje, šalia sporto centro. Lietuviai dažnai vyksta slidinėti į Latviją, kur yra Madonos slidinėjimo trasa“, – sakė M. Strolia.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Į 20-uką pasaulio biatlono taurės varžybose patekusi G. Leščinskaitė: „Startui nesijaučiau pasiruošusi“