Žemaitijos futbolo atgimimo daigai

Telšiuose gegužę laukia dviguba šventė – rekonstruoto stadiono atidarymas ir Lietuvos futbolo federacijos taurės finalo rungtynės.

Pozityvių vilčių regiono futbolo aistruoliams taip pat teikia naujos aikštės Telšiuose, Mažeikiuose, pokyčiai jaunimo futbolo srityje bei komandų gausa LFF Pirmoje lygoje.

Telšiai pasiruošę visapusiškai

Praėjusiais metais Telšių futbolo bendruomenė lengviau atsikvėpė – pagaliau baigti net kelerius metus užtrukę Telšių centrinio stadiono rekonstrukcijos darbai. Įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais, rekonstruotos vakarų (2000 vietų žiūrovams) ir rytų tribūnos (320 vietų, išplėčiamos iki 500), patalpos rungtynių dalyviams.

Telšių futbolininkai jau pora sezonų džiaugiasi galimybe treniruotis ir šaltuoju metų laikotarpiu. Šalia Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos įrengta standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė, kurią dovanojo LFF. Šioje aikštėje namų rungtynes Pirmoje lygoje žaidė Telšių „Džiugo“ komanda, atvykdavo ir kitos Žemaitijos ekipos.

Telšių apskrities futbolo federacijos vadovas Leonas Dunauskas labiausiai džiaugėsi dėl aikščių įrengimo, nes tai pasitarnaus jaunųjų futbolininkų ugdymui ir galbūt padės atrasti naujus Arlauskius.

„Labiausiai pasistūmėjo Telšiai, kurie susitvarkė infrastruktūrą ir turi daugiausiai vaikų futbolininkų grupių. Jaunimo futbolo srityje nedaug atsilieka ir Mažeikiai. Tiesa, Mažeikiams ir Plungei reiktų sustiprinti savo klubus, kad šie žaistų Pirmoje lygoje. Plungėje yra planų dėl dirbtinės dangos aikštės įrengimo. Taip pat apskrityje vykdome mažesnių parametrų futbolo aikščių projektus“, – pokyčius apibendrino L. Dunauskas.

Mažeikiai džiaugiasi treniruočių sąlygomis

Standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė su LFF projekto pagalba įrengta Mažeikiuose, greta pagrindinio stadiono. Praeityje žinomas Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, Mažeikių sporto mokyklos treneris Nerijus Gudaitis prilygino šios aikštės įrengimą revoliucijai.

„Mažeikiuose įvykę pokyčiai – kaip diena ir naktis. Anksčiau vasario mėnesiais buvo neįmanoma žaisti futbolo, stadiono aikštė tam nebuvo pritaikyta. Pernai treniravomės beveik visą žiemą, nes beveik nebuvo sniego, o šiemet vaikinai nuo vasario padėjo treniruotis ir tobulėti. Dabar treneriai gali tikrai jaustis kaip treneriai ir negalvoti, kaip motyvuoti žaidėjus. Dar itin svarbu, kad įrengtas labai geras apšvietimas“, – kalbėjo N. Gudaitis, kuris vietos futbolo gerbėjams puikiai žinomas kaip 1994 metais šalies čempionate triumfavusios „Romar“ komandos kapitonas.

Naujas Mažeikių futbolo tradicijas siekia kurti „Atmosferos“ klubas. Šiuo metu Mažeikiuose yra 15 vaikų futbolo grupių, tad aikštė leido išspresti problemą dėl tinkamų treniruočių vietų trūkumo.
Pasak N. Gudaičio, pagrindiniu rūpesčiu lieka pagrindinio stadiono infrastruktūra – trūksta patalpų rungtynių dalyviams. Šiemet „Atmosfera“ dar neatitiko Pirmos lygos reikalavimų, bet nestinga optimizmo išspręsti trūkumus ir jau kitąmet startuoti aukštesniame divizione.

Šilalės postūmis – atnaujintas stadionas

Pastaraisiais metais buvo atidarytas ir atnaujintas Šilalės miesto stadionas su 500 vietų žiūrovų tribūna. Šilalė kol kas neturėjo reprezentacinės komandos tarp trijų aukščiausių futbolo divizionų, tačiau, anot mero Jono Gudausko, tikimasi suburti ekipą II lygai.

Šilalės miesto savivaldybė ir LFF yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį. Miesto stadione stovyklavo Lietuvos merginų U-17 ir U-19 rinktinės.

Jaunieji Šilalės futbolininkai sektiną pavyzdį jau turi – iš šio miesto kilusį vartininką Edviną Gertmoną įsigijo Prancūzijos klubas „Rennes“. 19-metis jau spėjo atstovauti ne tik visos šalies jaunimo rinktinėms, bet ir pustrečio sezono rungtyniavo Lietuvos čempionate, buvo pakviestas į nacionalinę vyrų rinktinę.

Žemaičių desantas Pirmoje lygoje

Pernai iki 18 komandų išsiplėtusioje LFF Pirmoje lygoje kovėsi net šešios Žemaitijos komandos – Gargždų „Banga“, „Palanga“, Telšių „Džiugas“, Kelmės „Kražantė“, Kretingos „Minija“ ir Tauragės „Tauras“.

Nors „Banga“ pastarasiais metais ir apleido aukščiausią Lietuvos divizioną, komandos aistruoliai liko ištikimi – kiekvienos namų rungtynės sutraukdavo šimtus oranžinių-mėlynų žiūrovų ir aistringo palaikymo. Tokio, kokio pavydėtų daugelis i stipriausių Lietuvos klubų.

Vaido Žutauto treniruojama „Banga“ finišavo bronzinėje pozicijoje, o šiemet 50 metų jubiliejų švenčiantis klubas pasiruošęs kovoti pirmenybėse dėl aukso medalių. Vyrų pasiekimai įkvėpė ir gargždiškes – Pavelo Kozlovo treniruojamos „Bangos“ merginos šiemet debiutuos Lietuvos moterų A lygos čempionate.

Ambicijų neslėpia ir „Palangos“ futbolo klubas, kuris bendradarbiaudamas su Klaipėdos „Atlantu“ 2015 m. sezoną baigė stipriausiųjų penketuke. Prieš pora metų vietos futbolo pajėgas suvienijęs Telšių „Džiugas“ pernai debiutavo Pirmos lygos pirmenybėse.

Po 14 metų savo atstovą antrajame futbolo divizione turėjo Kelmės „Kražantė“, o Kretingos „Minija“ grįžo po kelių metų pertraukos. Prasčiau sekasi tik Tauragės „Taurui“ – prieš penkerius metus ši komanda Lietuvoje buvo tarp 5 stipriausiųjų, bet šiemet dėl finansų stygiaus iš Pirmos lygos pasitraukė.

Trokšta Gargždų modelį pritaikyti jaunimo futbole

Žemaičiai aktyviai dalyvauja jaunių pirmenybėse, tačiau daugelyje miestų reformos vaikų ir jaunių futbole tik prasideda.

Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) direktoriaus Alvydo Viršilo nuomone, situaciją sunkina energingų trenerių stygius, tačiau pastaruoju metu pastebima pažanga.

„Gargždų, kur sukurta visa struktūra, yra užkrečiantis. Manome, kad jų modelis – kai miesto vaikai yra globojami vieno klubo, o ne valdiškų institucijų – yra sėkmingas ir perspektyvus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti kiti miestai – pirmiausiai Telšiai, kur vaikų grupės sujungtos su „Džiugo“ klubu. Šiemet tą padarėme Plungėje“, – teigė A. Viršilas.

Permainos Plungėje prasidėjo po 2 metus trukusių derybų. 2015 m. spalį buvo įsteigtas Všį „Plungės futbolas“, kuris suvienijo „Babrungo“ klubą su vaikų futbolo klubu „Žiogeliai“. „Sporto centro iniciatyva du metus rajono valdžią įtikinėjome dėl jungimosi naudos, ir pernai pagaliau pavyko“, – pažymėjo direktorius.

A. Viršilas akcentavo kontaktų su užsieniu svarbą: „Olandijoje turime savo buvusį auklėtinį Tomą Daumantą. Mūsų „Žiogelių“ auklėtinis Audrius Laučys dabar žaidžia Anglijos FC „Brentford“ klube. Teko stebėti jų treniruotes ir rungtynes. Taip pat ten išsiuntėme į komandiruotę porą trenerių. Manau, ta užsienio patirtis tikrai padėjo apsispręsti mums dėl tolesnės plėtros modelio.“

Artimiausiu metu, anot A. Viršilo, Plungėje planuojamos naujovės turėtų suteikti treneriams papildomos motyvacijos bei paskatinti naujų futbolo tradicijų atsiradimą: „Jau kalbama apie mergaičių grupes, artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas dėl „Babrungo“ dalyvavimo LFF II lygoje. Manau, kad pagerės trenerių darbo su vaikais kokybė.“

Tekstas – Robertas Každanas
Nuotraukos – Telšių AFF / FK „Atmosfera“