Plaukimas su pelekais – vandens sportas, jungiantis įvairius plaukimo po vandeniu bei nardymo būdus. Šis sportas populiarėja visame pasaulyje ir jau atsiranda kalbų, kad jis gali atsidurti olimpinių žaidynių programoje.
Plaukimas su pelekais vyksta po vandeniu. Nors tai atrodytų panaši sporto šaka į įprastą plaukimą, viena geriausių Lietuvos plaukimo su pelekais atstovių Laura Vareikaitė teigia, kad skirtumų yra nemažai. Šiltuoju metų laiku gelbėtoja Smiltynės paplūdimyje dirbanti sportininkė tikisi, kad povandeninis plaukimas Lietuvoje sulauks didesnio dėmesio ir pripažinimo.
Kaip susidomėjote plaukimu su pelekais? Kodėl neužtenka paprasto plaukimo?
Pradėjau nuo paprasto plaukimo, tačiau per vėlai pradėjau jį lankyti, kad pasiekčiau gerų sportinių rezultatų. Berods 10-oje klasėje užsimaniau sportuoti profesionaliai, tačiau jau buvau plaukimui „per sena“. Dėl to treneris pasiūlė pabandyti plaukimą su pelekais. Plaukimo pagrindus turėjau, todėl buvo lengviau. Per pirmas treniruotes buvo keista tiek plaukti greitai su plaukmenimis, tiek kvėpuoti per vamzdelį, tačiau tai mane sudomino ir nusprendžiau palankyti ilgiau. Sekėsi gana neblogai, dalyvavau varžybose ir taip „užsikabliavau“ ant šio sporto. Taip sportuoju iki šiol.
Kuo skiriasi plaukimas su pelekais nuo plaukimo?
Pagrindinis skirtumas tas, kad plaukime su pelekais visada reikalingi plaukmenys ir kai kuriose rungtyse – vamzdelis arba balionas su oru. Plaukime su pelekais yra išvystomas labai didelis greitis, palyginant su plaukimu. Palyginimui – vyrų plaukimo laisvu stiliumi 50 m rekordas – 20,91 sek., o plaukime su pelekais panašioje rungtyje į plaukimą krauliu – BF – 18,41sek., SF rungtyje – 15,00 sek., nėrime (AP) – 13,40 sek.
Plaukime su pelekais svarbiausios yra kojos, kadangi plaukiama su plaukmenimis. Norint pasiekti didelį greitį, reikia greitai ir kokybiškai dirbti jomis, nes tenka įveikti vandens pasipriešinimą. Plaukiant su bi (atskirais) pelekais papildomai plaukiama rankomis krauliu, o plaukime su mono peleku, nėrime ir plaukime po vandeniu, rankos visą laiką ištiestos į priekį strėlyte ir plaukiama tik kojomis.
Papasakokite, kokios yra plaukimo su pelekais rungtys ir distancijos?
Šiame sporte yra keturios rungtys. Nėrimas (AP; 25 m, 50 m) – kai visas nuotolis įveikiamas vienu įkvėpimu ir neriama po vandeniu į tolį. Plaukimas po vandeniu (IM; 100 m, 400 m) – kai plaukiama po vandeniu su mono peleku ir deguonimi pripildytu balionu. Viso nuotolio metu kvėpuojama tik per balioną.
Plaukimas su mono peleku paviršiuje (SF; 50 m, 100 m, 200 m, 400 m, 800 m, 1500 m) – kai plaukiama vandens paviršiuje su mono peleku delfinu kojomis, o kvėpuojama per vamzdelį. Plaukimas su bi pelekais (BF; 50 m, 100 m, 200 m, 400 m) – kai plaukiama su atskirais plaukmenimis krauliu rankomis ir kojomis, o kvėpuojama per vamzdelį. Taip pat vyksta ir maratonai atvirame vandenyje.
Ko reikia norint užsiimti šiuo sportu? Nuo kelerių metų rekomenduojama pradėti?
Reikalingas inventorius šiam sportui – vamzdelis, per kurį kvėpuojama, plaukmenys, priklausomai nuo plaukiamos rungties – atskiri bi pelekai arba mono pelekai. Dalyvaujant varžybose, vietoj paprastų mono pelekų, norint išgauti didesnį greitį, plaukiama su hyper peleku. Apranga – maudymosi kostiumėlis mergaitėms arba plaukimo trumpikės berniukams. Aukštesnio meistriškumo sportininkai plaukia su CMAS patvirtintais ilgais plaukimo kostiumais, kurie pagerina aptakumą ir pasipriešinimas plaukiant tampa dar mažesnis. Plaukiant po vandeniu, reikalingas oro pripildytas balionas su reduktoriumi, per kurį kvėpuojama. Jo dydis priklauso nuo plaukiamo atstumo. Visas inventorius turi atitikti taisyklėse nurodytus reikalavimus ir būti tvarkingas.
Kadangi norint plaukti su pelekais, reikia tiesiog išmokti plaukti paprastai, šį sportą galima pradėti lankyti kaip ir paprastą plaukimą, nuo 6-8 metų. Pirmiausia išmokstama plaukti, o tik tuomet pereinama prie šios sporto šakos specifikos. Vaikams labai patinka plaukti su plaukmenimis, nes jiems tą daryti tampa lengviau, greičiau ir smagiau.
Kaip atrodo treniruotės? Ar reikia kažkokių specialių sąlygų?
Treniruotės vyksta plaukimo baseine. Jos gali vykti tiek trumpame (25 m) tiek ilgame (50 m) sportiniuose baseinuose. Treniruotės visuomet prasideda nuo pramankštos sausumoje, tuomet vandenyje. Tada prasideda pagrindinė treniruotės dalis, priklausomai nuo treniruotės tikslo, ir tuomet – atsipalaidavimo pratimai plaukiant. Keletą dienų per savaitę turime ir užsiėmimus sporto salėje prieš plaukimo treniruotę sustiprinti raumenis, geriau apšilti kūną, atlikti tempimo pratimus.
Kaip atrodo plaukimo su pelekais sezonas? Kokie yra svarbiausi startai Europoje, pasaulyje?
Mūsų sezonas prasideda nuo rugsėjo mėnesio, kartais nuo rugpjūčio galo. Tuomet po truputį įsiplaukiame į formą, pajuntame vandens slydimą ir t. t. Sezono pradžioje dažniausiai būna „North Cup“ varžybos Lenkijoje, tai turime apie 1,5-2 mėn. pasiruošti joms. Tuomet prasideda žiemos sezonas, jo metu vyksta ilgasis pasiruošimas, nes vasario mėnesį turime Lietuvos žiemos čempionatą. Nuo šių varžybų galime pradėti vykdyti normatyvus Europos ar pasaulio čempionatams, kurie vyksta vasarą. Tuomet kovo mėnesį vyksta jaunių (iki 18 metų) ir jaunimo (iki 21 metų) čempionatai, kuriuose jaunoji karta parodo savo sugebėjimus. Po jų tęsiame formos gerinimą ir pasiruošimą Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatams gegužę.
Nuo sausio iki birželio mėnesio vyksta ir pasaulio taurės etapai įvairiose pasaulio šalyse. Esame startavę Vengrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt. Sudalyvavus trijuose etapuose, turime galimybę dalyvauti ir pasaulio taurės Auksiniame finale, kuris vyksta vasaros gale-rudens pradžioje. Vasaros metu vyksta Europos ir pasaulio čempionatai. Po jų turime apie 1-1,5 mėn. poilsio be treniruočių baseine. Tačiau šiuo metu stengiamės sportuoti namie, aktyviai leisti laiką lauke – važinėjant dviračiais, bėgiojant, vaikščiojant ir kt.
Plaukimas su pelekais nėra labai žinomas Lietuvoje. Ar didelė yra bendruomenė Lietuvoje? Ar nepasigendate didesnio dėmesio?
Taip, ši sporto šaka Lietuvoje nėra tokia žinoma kaip užsienyje, tačiau čia esantys sportininkai yra tikrai stiprūs, galintys Europoje ir pasaulyje užimti prizines vietas. Taigi sportininkų lygis Lietuvoje nėra žemas. Bendruomenė nėra didelė, nes dažnai suaugę sportininkai pradeda mokslus universitetuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat pradeda dirbti, dėl to pasidaro sunku suderinti sportą su nauja veikla. Tačiau po truputį daugėja jaunosios kartos, kas yra tikrai smagu. Labai gaila, kad ši sporto šaka nesulaukia didelio dėmesio, nes yra neolimpinė, sunku rasti ir rėmėjų. Visgi netolimoje ateityje planuojama šią sporto šaką įtraukti į olimpinių žaidynių programą, tuomet jos populiarumas mūsų šalyje išaugs.
Kiek žinau, esate ir gelbėtoja. Ar patinka šis darbas? Ar plaukimo įgūdžiai lėmė norą dirbti šį darbą?
Gelbėtoja dirbau jau aštuonis sezonus iš eilės. Labai patinka šis darbas. Dar besimokydama mokykloje norėjau vasaros metu dirbti gelbėtoja. Šis darbas žavėjo tuo, kad visą vasarą galiu praleisti prie jūros ir tuo pat metu padėti žmonėms. Kadangi mokėjau plaukti, išbandžiau savo jėgas atrankoje ir ją praėjau. Vėliau sekė apmokymai, kuriuose išmokome kaip elgtis įvairiose situacijose tiek ant kranto, tiek vandenyje. Tai dar labiau mane įtraukė į šį darbą. Taigi vos tik sulaukusi pilnametystės, įsidarbinau ir vis grįždavau kiekvieną sezoną.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Su „The Roop“ scenoje pasirodanti M. Praniauskaitė: „Be šokio nesu nieko kito oficialiai dirbusi“