Vienai geriausių Lietuvos krepšininkių Kamilei Nacickaitei su kamuoliu tenka gyventi kone ištisus metus. Sportininkė pastaraisiais metais rungtyniauja pajėgiose Europos komandose, atstovauja Lietuvos moterų rinktinei, o taip pat skina įspūdingas pergales su nacionaline trijulių (3×3) krepšinio komanda.
Neseniai Jeruzalėje (Izraelis) surengtame Europos 3×3 krepšinio čempionate Lietuvos moterų rinktinė, kuriai atstovavo Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, Gabrielė Šulskė ir Martyna Petrėnaitė, iškovojo bronzos medalius. Tai pirmieji Lietuvos moterų medaliai šių pirmenybių istorijoje. Šią vasarą lietuvės taip pat tapo ir Europos žaidynių čempionėmis.
„Man tai reiškia labai daug. Labai gera kažką laimėti su Lietuvos užrašu ant krūtinės. Kadangi moterų krepšinyje lietuvės senokai nebuvo nieko laimėjusios, tai tikiuosi, kad šis pasiekimas padidins mergaičių susidomėjimą, o 3×3 krepšinis susilauks dar daugiau dėmesio visoje Lietuvoje“, – sakė K. Nacickaitė.
Krepšininkės teigimu, Lietuvos 3×3 rinktinės stiprybė buvo patirtis ir susižaidimas. Didžioji dalis komandos narių kartu žaidžia jau porą metų.
„Mūsų vienybė, užsibrėžto tikslo siekimas lėmė tokius gerus rezultatus. Labai norėjome įrodyti tiek sau, tiek Lietuvai, kad galime pasiekti didelius laimėjimus“, – pabrėžė K. Nacickaitė.
3×3 krepšinio sezonas prasideda pavasario antroje pusėje – beveik tuo pačiu metu kai baigiasi klubinis įprasto krepšinio sezonas. Pagalvoti apie bent trumpas atostogas nėra kada. Visgi K. Nacickaitė sugeba net ir tokiais intensyviais metais rasti laiko sau bei mylimiausiems žmonėms. Juolab, kad svarbiausi 3×3 turnyrai vyksta skirtingu metu – Europos čempionatas rengiamas vasaros pradžioje, o pasaulio – pirmosiomis rugsėjo dienomis.
„Taip, po sezono daug laisvo laiko nėra, bet vasarą tarp 3×3 turnyrų pavyksta rasti laiko išvykti atostogų ar kažkaip kitaip pailsėti. Vasara yra vienintelis metų laikas, kai galima rasti laiko pailsėti. Apskritai krepšinio išties yra daug, bet man tai labiau malonumas negu kažkoks darbas. Rinktinėms atstovaujame savo noru, dėl savęs, dėl Lietuvos, galų gale ir dėl galimybes patekti į olimpines žaidynes. Tai mums yra didelė motyvacija“, – pasakojo krepšininkė.
Kitas iššūkis žaidėjoms yra tai, kad 3×3 krepšinis gerokai skiriasi nuo tradicinio 5×5 krepšinio. Tą pripažįsta ir K. Nacickaitė.
„Taktikos skiriasi absoliučiai. 3×3 krepšinis yra daug greitesnis, čia reikia sprendimus priimti daug sparčiau. Rungtynės trunka tik 10 min, arba iki 21 taško, todėl čia yra daugiau mąstymo, strategijos. Juolab, kad čia nėra trenerio, kuris tradiciniame krepšinyje gali viską matyti iš šono bei patarti per minutės pertraukėles. Žaidžiant 3×3, tu pats turi nuspręsti kas tinka, kas netinka, – aiškino K. Nacickaitė. – Iš tikro nėra lengva iškart po 5×5 sezono pereiti prie 3×3. Būna, kad net pamiršti kai kurias taisykles dėl šių krepšinių skirtumų. Visgi man pačiai įdomus yra tiek vienas, tiek kitas. Abiem atvejais žaisdama jaučiu malonumą. Įdomu būtų paklausti žiūrovų, kurį krepšinį jiems stebėti įdomiau.“
Didžiausia Lietuvos moterų krepšinio pergalė vis dar priklauso tradiciniam krepšiniui. 1997 metais Lietuvos krepšininkės tapo Europos čempionėmis. Visgi pastaraisiais metais tokiais aukštais pasiekimais nekvepia net iš tolo. Lietuvės praleido net ketverias paskutines Europos pirmenybes. Naujame FIBA nacionalinių moterų komandų reitinge Lietuva iš 34-os vietos smuktelėjo į 46-ąją.
K. Nacickaitė mano, kad Lietuvos moterų rinktinė turi potencialo. Praėjusiais metais lietuvėms nedaug pritrūko iki patekimo į Europos pirmenybes, tačiau atrankos grupė, pasak K. Nacickaitės, buvo labai stipri.
„Nebus lengva ir kitoje atrankoje, nes būsimas Europos čempionatas vyks keturiose šalyse. Tikimės, kad šįkart pateksime į silpnesnę grupę. Pernai pamatėme, kad kažko mums trūksta, bet tikrai nedaug. Turėsime nemažai laiko pasiruošti atrankai ir manau, kad viskas yra įmanoma. Svarbiausia visoms susiburti į vieną kumštį ir daryti viską, ką galime. Niekada nepasiduosime ir kovosime iki galo. Bandysime įrodyti sau ir kitiems, kad galime būti elite“, – sakė K. Nacickaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: FIBA