Dalintis „Vilniaus plaukimo maratonas tradiciškai palydėti vasarą kvies Žaliuosiuose ežeruose“

Vilniaus plaukimo maratonas tradiciškai palydėti vasarą kvies Žaliuosiuose ežeruose

Vasaros pabaigoje – rugpjūčio 30 dieną – Žaliuosiuose ežeruose vyks „Swim Vilnius“ ciklo renginys – Vilniaus plaukimo maratonas, kuris taps viso sezono kulminacija. Šiame renginyje stipriausi šalies plaukikai varžysis dėl Lietuvos čempiono vardo 10 km distancijoje. Mėgėjai, vaikai ir visi, norintys mėgautis plaukimu be varžybinio spaudimo, galės pasirinkti trumpesnes distancijas.

Vilniaus plaukimo maratono renginys jau tapo tradiciniu. Jis rengiamas jau šeštus metus iš eilės, o jo populiarumas nuolat auga.

„Dar prieš pandemiją, 2019 m. su studijų programa buvau Australijoje ir viena iš praktinių užduočių buvo įgyvendinti tuo metu vykusių legendinių varžybų „Cole Classic“ gyvą komunikaciją, parengti reportažą. Mane labai įkvėpė kalbinti dalyviai ir aukšto lygio organizacija. Grįžau iš Australijos ir iškart paleidau registraciją. Juolab, kad Vilniuje atviro vandens plaukimo renginiai išvis nevykdavo. Žalieji ežerai yra labai graži, unikali vieta, labai tinkanti tokiam renginiui“, – apie renginio atsiradimą pasakojo šio plaukimo maratono iniciatorius Mantas Marcinkevičius.

Vilniaus plaukimo maratonas. Roko Lukoševičiaus nuotr.

Nuo pat pirmo renginio sportininkai varžosi 5 km nuotolyje, kuris šiemet pavadintas „Sportland LT“ vardu. Olimpinė 10 km distancija atsirado antraisiais renginio gyvavimo metais. Vėliau nuolat buvo ieškoma vis naujų ir skirtingų distancijų, kurios įtiktų kiekvienam, norinčiam išbandyti savo jėgas. Šiais metais nuo pat vyriausių iki jauniausių dalyvių galės rinktis vieną iš penkių plaukimo distancijų, arba vieną iš penkių akvatlono rungčių. Akvatlone reikia ne tik plaukti, bet ir bėgti, o tai leidžia pritraukti ir kitų sporto šakų atstovus, pavyzdžiui, triatlonininkus.

„Didžiausias iššūkis yra pritraukti naujus žmones, nes jie neretai bijo atviro vandens, žolių. Nepaisant to, pavyksta dalyvių skaičių nuolat didinti – per nemokamas treniruotes, įvairias veiklas. Žaliuosiuose ežeruose jau nebelabai ir galime priimti daugiau dalyvių. Taip pat atradome tinkamą laiką – vasaros pabaigą, kai visi jau būna suvažiavę į Vilnius prieš rugsėjo pradžią“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Mantas Marcinkevičius. Roko Lukoševičiaus nuotr.

Plaukimo treneris Jurgis Šeika: „Plaukimas turėtų būti privalomas įgūdis vaikams“

Lietuvoje yra per 6000 ežerų, o taip pat turime Kuršių marias bei Baltijos jūros pakrantę. Nenuostabu, kad žmonės dažnai renkasi poilsį prie vandens – ne tik plaukioti, bet ir žvejoti, pramogauti ir pan.

Plaukimo treneris Jurgis Šeika įsitikinęs, kad mokėjimas plaukti turėtų būti privalomas įgūdis visiems vaikams, kas ilgainiui pataptų norma visuomenėje.

„Reiktų nepamiršti elementarios edukacijos kaip saugiai elgtis prie vandens ar atsidūrus jame. Tokia infrastruktūra, kaip uždari, atviri lauko baseinai, paplūdimiai su budinčiais gelbėtojais yra atskira tema, kuriai irgi ne visada lieka dėmesio. Plaukimas suteikia galimybę užsiimti sportine veikla, kuri be perteklinės perkrovos kaulams ir sąnariams gerina kraujotakos, kvėpavimo sistemų darbą. Ne veltui plaukimas dažnai rekomenduojamas kaip reabilitacinė veikla greitesniam atsistatymui po traumų ir operacijų“, – sakė treneris.

Svarbu nepamiršti ir fakto, kad buvimas vandenyje (ypač vėsesniame, atvirame ore) tiesiog įvardijamas kaip stresą mažinanti veikla, kuri per trumpą laiką „sudegina“ mūsų streso hormonų dienos atsargas ir leidžia jaustis laimingesniems išlipus iš vandens.

Nepaisant visos informacijos ir edukacijos, vis dar tenka išgirsti žinias apie skaudžias nelaimes vandens telkiniuose. J. Šeika pabrėžia, jog savarankiškai plaukti išmokę žmonės neretai pervertina savo galimybes.

„Pagrindinė klaida – savo gebėjimų pervertinimas arba tiesiog negalvojimas apie tai. Jau nekalbu apie atvejus vartojant svaiginamąsias priemones, esant prie vandens. Manau, kad 10-20 Eur investicija į pripučiamą saugos plūdurą, kuris prisiriša prie liemens, atneštų neįkainojamą naudą tiek skendimų statistikai, tiek pačių žmonių patyrimams. Tai daiktas, kuris netrukdo džiaugtis plaukimu, plėsti savo galimybių ribas ir yra be rizikos. Be to, į jį gali saugiai padėti savo telefoną, mašinos raktelius ar net rankšluostį“, – aiškino J. Šeika.

Jis akcentuoja atviro vandens taisykles: „Tikėkis netikėtumo“ ir „Niekada neplauk vienas (ypač neturint patirties)“.

Plaukimo treneris Jurgis Šeika. Asmeninio albumo nuotr.

Patarimai ruošiantis Vilniaus plaukimo maratonui

Likus kiek daugiau nei 20 dienų iki „Swim Vilnius“ plaukimo maratono, J. Šeika pakartoja seną posakį – „neprivalgęs neprilaižysi“. Todėl nuplaukti maratoną nuo „sofkutės“ atsistojus bus sunkoka.

„Atviro vandens startams ruošiamasi visą sezoną, t.y. įskaitant šaltojo sezono periodą, kai plaukiama tik baseine. Pagrindas – teisinga plaukimo technika. Iš esmės plaukimas yra gan paprastas sportas, nes jis ciklinis. T.y. tie patys judesiai sujungtame cikle kartojami daug kartų. Tad jeigu ciklo (grybšnių) techniniai elementai išmokti gerai, belieka ugdyti įgūdį išlaikyti techniką ilginant laiką ir ištvermę keičiant intensyvumą“, – aiškino treneris.

Jis akcentuoja elementus, reikalingus plaukimui atvirajame vandenyje ir kuriuos akcentuoti niekada nėra per vėlu:

* Pratintis tolygų iškvėpimą plaukiant, neužlaikant kvapo kai veidas yra po vandeniu. Tiesiog pūsti burbulus ar niūniuoti. Nėra burbulų – nėra iškvėpimo. Nėra iškvėpimo, tik laiko klausimas, kada sustosite. Savo pamokose siūlau su kiekvienu grybšniu po vandeniu tarsi tarti žodį „burbulai“. Garsiai ir aiškiai. Tai paprasta, elementaru ir sunku pamiršti.

* Identifikuoti sau dalykus, kurie tave verčia nerimauti plaukiant ne baseine. Tai būna dalykai, kurių pakeisti negali (vandens skaidrumas, gylis, augmenija, aplinkiniai žmonės), ir kuriuos kontroliuoti gali (kvėpavimas, technika, tempas/pastanga, kryptis). Pirmuosius reikia pratintis ignoruoti ir susikoncentruoti į pastaruosius, pradedant kvėpavimu.

* Pratintis kas trečią arba penktą įkvėpimą kilstelti akis virš vandens paviršiaus ir žvilgtelti kryptį, į kurią plauki. Kad suprastumėte, kiek tai svarbu, pabandykite savarankiškai padaryti 10 ar 20 grybšnių užsimerkus ir galit likti nustebę, kur atsidursite baseino takelyje ar ežere. Žinant savo asmeninį technikos polinkį plaukti į vieną ar kitą šoną, yra lengviau sukontroliuoti ir išlaikyti maksimaliai tiesų atstumą iki tikslo.

* Saugumas – susipažinti su telkiniu, kuriame bus plaukiama, susirinkti orientyrus/įėjimo/išėjimo iš vandens vietas.

„Svarbiausia – džiaugtis akimirka ir vandens telkiniais, kuriuos turime nemokamus Lietuvoje ir kuriais galime džiaugtis ne tik vasarą, kuri, kaip sakoma, „kaip tyčia, išpuola trečiadieniais“, – šypsojosi J. Šeika.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

R. Meilutytė apie dominavimą pasaulio čempionate: „Esu dėkinga, kad galiu tai daryti ir mėgautis“

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį