Lietuvos sostinėje surengtame 22-ajame „Swedbank Vilniaus maratone“ savo jėgas įvairiose distancijose išbandė per 13 tūkst. žmonių. Tai yra naujas dalyvių rekordas.
Prestižinėje maratono distancijoje nugalėtojais tapo Lukas Tarasevičius, 42,195 km trasą įveikęs per 2 val. 28 min. 32 sek. ir Modesta Bužerytė, tą pačią distanciją nubėgusi per 2 val. 55 min. 31 sek.
L. Tarasevičius apgynė Vilniaus maratono nugalėtojo titulą.
„Viskas sekėsi puikiai. Pagrindinis tikslas buvo apginti pernai metų titulą ir laimėti šias varžybas. Ruošiausi atsakingai, šis startas buvo suplanuotas, todėl sunkumų nekilo nei prieš varžybas, nei jų metu ar po jų”, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė L. Tarasevičius.
Pergalė Vilniuje nebuvo lengva – antras finišavęs Luko komandos draugas Modestas Dirsė jam pralaimėjo vos 17 sek.
„Prasidėjus varžyboms, reikėjo įvertinti situaciją, bet labai greitai tapo aišku, kad iki maratono pabaigos bėgsime dviese su Modestu. Pirmoji pusė buvo gana greita ir agresyvi, todėl susikūrėme didelį atotrūkį nuo kitų varžovų. Antroje maratono dalyje bėgome lėčiau, o nugalėtoją išsiaiškinome tik paskutiniame kilometre”, – pasakojo L. Tarasevičius.
Šiais metais Vilniuje dalyvius lepino oro sąlygos. Buvo maloniai šilta ir be vėjo. Daug kas gerino savo asmeninius rekordus. Pats L. Tarasevičius savo laiko per daug neakcentuoja.
„Taip, oro sąlygos tikrai buvo labai geros – nesijautė nei karščio, nei vėjo. Rezervo gerinti rezultatą tikrai dar turiu, tačiau, kaip ir minėjau, šiose varžybose pagrindinis tikslas buvo pergalė, nes artimiausiu metu laukia kitas startas Varšuvoje rugsėjo 28 dieną”, – aiškino bėgikas.
Sportininkas pabrėžė, kad Vilniaus maratono išskirtinumas – vaizdinga trasa.
„Labiausiai ši trasa pasižymi dinamika – ji driekiasi miesto centre, bet kartu apima tiek gamtos, tiek miesto, akcentų. Sunkiausios vietos yra kalnai ir nuokalnės. Jie labiau vargina raumenis nei kvėpavimą, todėl būtent čia slypi trasos sudėtingumas. O pats vaizdingiausias man yra senamiestis – čia susitelkia daugiau žmonių, greitai kinta vaizdai ir pastatai. Tai padeda pasinerti į bėgimo emociją ir kartu jaustis miesto dalimi”, – vardino L. Tarasevičius.
Nors šiemet Vilniaus maratonas paaugo dalyvių skaičiumi, jis vis dar neprilygsta didžiausiems bėgimo renginiams įvairiuose Europos miestuose ir sostinėse. L. Tarasevičius neslepia – Vilnius nėra dėkingas labai aukštiems rezultatams dėl savo reljefo. Todėl pritraukti elitinius pasaulio sportininkus beveik neįmanoma.
„Šiandien prilygti didžiausiems maratonams Vilnius dar negali, o kas bus ateityje, sunku pasakyti. Perspektyva nėra paprasta, nes pats miestas nėra patogus gerinti rekordus ar siekti aukštų rezultatų, o to dažnai tikisi sportininkai. Dėl šių priežasčių aukšto meistriškumo bėgikus pritraukti taip pat nelengva. Galbūt reikėtų pakeisti organizavimo kryptį ir labiau koncentruotis į tam tikrus aspektus, kurie leistų maratonui augti tarptautiniu mastu”, – sake L. Tarasevičius.
Bėgikas pabrėžė, kad jeigu Vilniaus maratonas negali pasiūlyti greitos trasos ar kitų Europos didžiųjų maratonų sąlygų, tai jis tikrai gali pasiūlyti miestą, vaizdus, maršrutą, kuris yra vaizdingas, gražus, besikeičiantis, įtraukiantis ir neturintis daug nuobodžių atkarpų.
„Manau, tai yra Vilniaus maratono stiprioji pusė, ir būtent ties tuo reikėtų dirbti”, – sake jis.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Jurgos Urbonaitės/Vilniaus maratonas
Svylantis „Man United“ startas – prasčiausias per 30 metų