„Crossfit“ – sparčiai populiarėjantis sportas arba fizinio lavinimo programa, kurią sudaro įvairūs ištvermę bei jėgą lavinantys pratimai. Treniruotės pasižymi intensyvumu ir įvairove. Jėgos pratimai apima gimnastikos, sunkiosios atletikos, kalistenikos sporto šakų pratimus. Ištvermės pratimų pavyzdžiai – bėgimas, irklavimas.
Vienas pajėgiausių Lietuvos „crossfit“ atstovų – Gintas Petrikas. „Crossfit Laisvė“ klubo treneris šiais metais triumfavo Vilniuje vykusiose didžiausiose mūsų šalyje „crossfit“ varžybose „Lithuanian Fitness Challenge“.
G. Petrikas papasakojo apie meilę šiam sportui ir jo teikiamą naudą.
Kaip susidomėjai „crossfit“ sportu?
Sportavau visą gyvenimą nuo pat vaikystės – futbolas, krepšinis, Tailando boksas, imtynės. Nebuvo jokių didelių pertraukų, visada judėjau. „Crossfitu“ susidomėjau prieš kokių 10 metų. Tuomet dar nebuvo nė vieno specializuoto „crossfit“ klubo Lietuvoje, tiesiog stebėdavau „Youtube“. Kai jau atsirado „crossfit“ klubai, žmona nupirko mėnesio abonementą pabandymui. Nuo tada ir sportuoju „crossfit“. Šiame sporte labiausiai žavi universalumas. Turi mokėti gimnastiką, sunkiąją atletiką, lengvąją atletiką, plaukimą ir t.t.
Kas sunkiausia šiame sporte? Ar nebuvo kilę minčių visą tai mesti?
Mano manymu, „crossfite“ sunkiausias yra pats darbas, nes jo turi įdėti daug. Pavyzdžiui, kituose sportuose tu visą laiką atidirbinėji tik kelis dalykus – plaukime tik plauki, sunkiojoje atletikoje yra tik keli judesiai, kuriuos šlifuoji. O „crossfite“ turi viską šlifuoti, viską mokintis ir tai daryti nuolatos. Motyvacijos man netrūksta, kažkaip specialiai jos iš niekur nesisemiu. Motyvuoja patys rezultatai. Minčių viską baigti ir mesti tikrai nebuvo. Kiekvieną dieną galvoju apie rytojaus treniruotę, ką ir kaip darysiu. Taip jau 5 metai iš eilės be jokių pertraukų. Man sunku paaiškinti kaip tai man patinka.
Šiemet laimėjai „Lithuanian Fitness Challenge“ varžybas Vilniuje. Ar lietuviai gali surengti kokybišką renginį?
Taip, laimėjau rugsėjį vykusias varžybas. Labai tuo didžiuojuosi. Jose dalyvavau ir praėjusiais metais, bet tuomet nepasisekė dėl techninių dalykų. Varžybos Vilniuje yra aukščiausio lygio. Visi, su kuo teko bendrauti, tarp jų ir užsieniečiais, atsiliepė ypatingai gerai. Tai parodo, kad lietuviai tikrai pajėgūs suorganizuoti tarptautinius renginius. Žinoma, daug kas priklauso nuo pačių organizatorių. Konkurencijos Vilniuje tikrai užteko. Manau, kad pirmas penketukas buvo labai konkurencingas ir visi galėjo laimėti.
Kokie didžiausi tikslai, susiję su „crossfit“?
Pagrindinis mano tikslas – patekti į „Crossfit“ žaidynes bet kurioje amžiaus grupėje. Praėjusiais metais trūko labai nedaug. Kadangi esu perkopęs į 35+ amžiaus grupę, tai norėčiau joje būti vienas geriausių Europoje.
Nuo kokio amžiaus rekomenduotum užsiimti „crossfit“ sportu ir kokią naudą jis suteikia žmogui?
„Crossfitu“ galima užsiiminėti nuo mažų dienų. Šis sportas yra pritaikomas visiems, bet kokio amžiaus žmonėms. Visus pratimus galima pritaikyti individualiai, visada galima sugalvoti progresijas kiekvienam pratimui. Sportuojant „crossfit“, yra lavinamos visos raumenų grupės, visos sąnarių amplitudės, todėl gerėja ir paslankumas, širdies, raumenų darbas, tvirtėja kaulai. Žinoma, ne visiems reikalingas varžybinis rimas (dideli krūviai, svoriai ir t.t), todėl perspausti tikrai nereikia. Tai galioja visoms sporto šakoms.
Pats dirbi treneriu. Ar pastebi augantį lietuvių susidomėjimą „crossfitu“?
Manau, kad susidomėjimas šiuo sportu tikrai auga. Mano aplinkoje, draugų rate jau visi tikrai žino, kas tai yra. Pažiūrėjus į visus populiariausius sporto klubus, pamatytumėte, kad visur yra rengiamos „Crosstraining“ treniruotės. Vadinasi, žmonės domisi ir jiems patinka. Žinoma, tie įprasti sporto klubai truputį iškreipia „crossfito“ įvaizdį, nes ne visada jiems užtenka kompetencijos, tačiau žiūrint apskritai, matyti žmonių susidomėjimas. Būna, kad kartais žmonės bijo ateiti ir išbandyti „crossfit“ treniruotę, nes atrodo, kad čia visi tarsi žvėrys – kilnoja štangas, bėga, daro prisitraukimus. Daug kam atrodo, kad jie to nesugebėtų, bet vos tik pabando, nuomonė iškart pasikeičia.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio archyvo, Andriaus Lauciaus