Moterų vandensvydis Lietuvoje vis dar skamba gana egzotiškai ir keistai. Vis dėlto visame pasaulyje prasidėjęs aktyvus judėjimas siekiant lyčių lygybės sporte sukėlė didelį proveržį moterų vandensvydyje. Dėl to mūsų šalyje taip pat buvo imtasi veiksmų siekiant neatsilikti nuo tendencijų.
Lietuvos vandensvydžio federacijos trenerių tarybos pirmininkas Nerijus Papaurėlis sako, kad darbai pradėti nuo pirmo laiptelio – vaikų ir jaunimo ugdymo. Svarbiausia dabar yra suteikti galimybę mergaitėms išbandyti vandensvydį, vėliau siekti kuo didesnio masiškumo ir galutinai atgaivinti visą moterų vandensvydžio judėjimą šalyje.
Tikimasi, kad trečias kartas nemeluos
Moterų vandensvydis Lietuvoje pradėtas kultivuoti 1986-1987 metais. Tuomet dabartinis Lietuvos vandensvydžio federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Šečkus surinko buvusias plaukikes ir subūrė pirmą komandą Vilniuje. Merginų komanda buvo kuriama ir Klaipėdoje trenerio Sergejaus Tichomirovo, tačiau Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, užsidarė baseinai ir viskas žlugo.
Šio amžiaus pradžioje merginų komandą Vilniuje bandė suburti Ela Pavinskienė, bet kadangi nebuvo jokios varžybų sistemos, viskas vėl greitai nutrūko.
Vis dėlto naujų vilčių moterų vandensvydžio atgimimui įžiebė Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris 2000 metais įtraukė jį į olimpinių žaidynių programą. Siekiant lyčių lygybės, moterų vandensvydžio plėtra vyksta visame pasaulyje.
Atsivėrus naujoms galimybėms, Lietuvoje merginos noriai ėmėsi lankyti vandensvydžio treniruotes. 2019 metais Vilniuje Tadeušas Pašukas ir Nerijus Papaurėlis subūrė pilną komandą, žaidžiančių merginų taip pat atsirado Alytuje, Kaune ir Elektrėnuose.
„Komplektuojant grupes, visada kviesdavome berniukus ir iškildavo klausimas – o kodėl ne mergaitės? Kadangi logiško paaiškinimo nebuvo, tai pradėjome į treniruotes kviesti ir mergaites. Jos gana aktyviai ateina į treniruotes ir taip jau keletą metų jos sportuoja kartu su berniukais. Tikimės, kad trečias kartas su moterų vandensvydžio plėtra Lietuvoje bus sėkmingas“, – kalbėjo N. Papaurėlis.
2019 ir 2020 metais buvo surengti du pirmi Lietuvos moterų vandensvydžio čempionatai. Tiesa, siekiant padidinti komandų skaičių, buvo žaidžiama pagal mini vandensvydžio taisykles.
Noro – daug, sąlygų – mažai
Ieškant ir auginant būsimąsias vandensvydžio žvaigždes Lietuvoje, bene ryškiausias talentas atvyko iš Ispanijos. 2020 metų Lietuvos moterų čempionato nugalėtoja su Vilniaus miesto sporto centro komanda tapo Altėja Aniulytė. Ji penkerius metus su šeima gyveno Ispanijoje ir žaidė Madrido „Brains“ komandoje. Ispanijos moterų rinktinė yra 2017 ir 2019 metų pasaulio vicečempionė.
„Altėja pagyvino visą mūsų judėjimą. Tarp kitų merginų iš Vilniaus, Elektrėnų ir kitų miestų taip pat yra talentingų. Tik viską riboja turimos sąlygos. Labai aktualus yra baseinų trūkumas. Merginos kol kas treniruojasi kartu su vaikinais. Dėl sąlygų nebuvimo vis dar nepavyksta pasiekti aukštesnio lygio treniruočių. Noro merginos turi tikrai daug, todėl kartais net turime jas stabdyti“, – aiškino N. Papaurėlis.
Iki 13-14 metų ne tik Lietuvoje, bet ir nemažai kitų šalių, mergaitės sportuoja kartu su berniukais. Fizinės savybės ir kiti skirtumai pradeda ryškėti tik vėlesniame amžiuje. Dėl to ir Lietuvos vandensdvydžio treneriams kol kas didesnių problemų nekyla.
„Pradinis rengimas berniukams ir mergaitėms praktiškai nesiskiria niekuo. Mergaitės su berniukais iki 13-14 metų kartu dalyvauja ir varžybose. Žinoma, vėliau skirtumai išryškėja, bet pasiruošimo planai vis tiek lieka panašūs. Moterų aikštelė ir kamuolys yra kiek mažesni, bet visa kita treniravimo prasme yra labai panašu. Aukštesniame lygyje atsiranda psichologiniai dalykai, bet mes dar to lygio nesame pasiekę“, – teigė N. Papaurėlis.
Planuose – pirmieji startai tarptautinėse varžybose
Jau praėjusiais metais Lietuvos vandensvydžio federacija planavo su merginų jaunimo rinktine startuoti Šiaurės Europos šalių pirmenybėse, bet koronaviruso pandemija šiuos planus nukėlė ateičiai. Taip pat lietuvės yra kviečiamos į Europos tautų taurės turnyrą, kuriame dalyvauja 12 Senojo žemyno komandų.
„Europos tautų taurės turnyras yra gerokai aukštesnio lygio, todėl šiais metais tikriausiai startuosime su Šiaurės Europos šalių pirmenybėmis. Jame dalyvaus jaunimo rinktinė. Numatoma, kad mūsų šalyje vyks draugiškas turnyras tarp Lietuvos komandų, taip pat Lietuvos čempionatas ir Lietuvos taurės varžybos. Šioje vietoje judame į priekį“, – pabrėžė N. Papaurėlis.
Apie suaugusių moterų rinktinę kalbėti dar per anksti. Pasak trenerio, pirmiausia reikia, kad būtų pastatytas pamatas. Tam reikia suburti vaikų grupes, sukurti varžybų sistemą.
„Tai neįvyks greitai. Dėl to labai sunku kalbėti apie rezultatus. Tam reikės ne vienerių metų, bet tikiuosi, kad per tą laiką turėsime daugiau baseinų. Klaipėdoje prasidėjo vandensvydžio judėjimas, Kaune jau suburta pirma merginų komanda. Pirmiausiai mums reikia masiškumo. Tik tada atsiras meistriškumas ir bus galima galvoti apie kažkokį rezultatą“, – sakė N. Papaurėlis.
Bet kokiu atveju, pats vandensvydis yra labai naudingas sportas – tiek vaikinams, tiek merginoms. Dėl to daugelis merginų, išbandžiusių šį žaidimą, įgauna daug naudingų savybių ir puikių emocijų. Taip pat paskaičiuota, kad vandensvydis yra tarp trijų didžiausių sporto šakų pagal suvartojamą kalorijų skaičių.
„Vandensvydis yra labai įvairiapusis sportas. Jis ugdo daugybę savybių, puikiai lavina kūną. Čia reikalingi ištvermė, geras išsilaikymas ant vandens, greitis, jėga, žaidimo supratimas, greitas mąstymas. Taip pat žmonės išmoksta žaisti komandoje, stiprina draugiškumą, valią. Lavinama praktiškai viskas, kas reikalinga gyvenime. Šis sportas yra labai palankus vaikams, kuriems reikia kažkur išlieti savo energiją“, – pasakojo N. Papaurėlis.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Elijaus Kniežausko
Europos biatlono čempionatą idealiai baigę lietuviai: dėl tokių akimirkų sportuojame