Vaikų ledo ritulys – daugiausiai pasiekia tie, kurie sportuoja ilgiausiai

Ledo ritulys – viena sudėtingiausių komandinių sporto šakų, susidedanti iš labai didelio skaičiaus elementų. Nepaisant to, šis sportas Lietuvoje įtraukia vis daugiau vaikų, kas leidžia ledo rituliui tikėtis šviesios ateities.

Kaip teigia Vilniuje įsikūrusios ledo ritulio mokyklos „Hockey Punks Akademy“ vienas įkūrėjų ir treneris Mindaugas Kieras, yra atliktas ne vienas tyrimas, nustatęs, kad ledo ritulys yra viena sunkiausiai išmokstamų sporto šakų.

„Pirmiausia reikia išmokti čiuožti, o vėliau atsiranda ritulys, lazda, kuriuos reikia valdyti labai dideliuose greičiuose. Visa tai užtrunka“, – sakė M. Kieras.

Paprastai ledo ritulį pradedama lankyti nuo penkerių metų. Kai kurios mokyklos priima ir keturmečius.

„Iki aštuonerių metų turėtų būti du užsiėmimai per savaitę. 8-9 metų vaikams galima sportuoti jau triskart per savaitę ir taip toliau. Kai vaikams sukanka 12-13 metų, jie pas mus jau treniruojasi 3-4 kartus per savaitę bei dalyvauja varžybose“, – kalbėjo ilgametis Lietuvos rinktinės narys.

Treneris sako, kad jau patys jauniausiieji žaidėjai rodo išskirtinius gabumus.

„Tikrai kartais matyti, kad 5-6 metų vaikai sugeba gerai čiuožti ir turi talentą. Kai treniruočių procese atsiranda ritulys ir kiti rimtesni reikalai, tai dar labiau išryškėja, tačiau numatyti, ar jų ateitis bus šviesi, yra labai sunku. Neretu atveju gabesni žaidėjai mažiau treniruojasi, mažiau įdeda darbo. Iki 10-11 metų dar tą galima pataisyti. Ir dabar Lietuvoje yra daug žadančių 10-mečių, bet taip pat būna ir tokių, kurie lėčiau įsibėgėja bei aplenkia talentingesnius“, – pasakojo M. Kieras.

Treneris pridūrė, jog ledo ritulį galima pradėti žaisti ir vėlesniame amžiuje, tačiau labai retu atveju jiems pavyksta pasiekti didelių aukštumų.

„Yra pavyzdžių, kai pradėję lankyti ledo ritulį nuo 8-9 metų, vaikai pasiveja savo lygiu bendraamžius, tačiau tai yra labai sudėtinga. Reikia treniruotis bent po dukart į dieną, kad tą būtų įmanoma padaryti. Bet kokiu atveju, profesionalų lygį dažniau pasiekia tie, kurie sportuoja ilgiau, – pridūrė M. Kieras. – Tačiau Lietuvos klubų lygį galima pasiekti ir vėliau pradėjus žaisti. Viską lems tai, kiek bus įdėta darbo“.

Būtent dėl sporto šakos sudėtingumo, vaikų ugdymas yra gana nemenkas iššūkis ledo ritulio treneriams.

„Vaikams labai patinka čiuožti į aikštę ir žaisti, todėl sunkiausia treniruotėse yra visus pratimus paversti į žaidimo formą. Čiuožimas ir ledo ritulys skiriasi, todėl stengiamės žaisti tokius žaidimus kaip gaudynės. Tai leidžia vaikams galvoti kaip pabėgti arba kaip pasivyti, o ne kaip taisyklingai pastatyti pačiūžą. Visą laiką reikia derinti darbą su techniką ir žaidimus. Tai nėra lengva“, – pabrėžė M. Kieras.

Taip pat svarbu treniruočių nepamiršti ir vasarą. Tuomet galima atlikti visokius pratimus lauke ir salėje. Kaip ir daugelyje sporto šakų, formą palaikyti reikia visus metus.

Lietuvos rinktinės kapitono pareigas ne vienerius metus ėjęs M. Kieras prisipažįsta, kad per daugelį metų evoliucionavo ir ledo ritulys, ir vaikų gebėjimai.

„Dabar tikrai yra visiškai kitos metodikos, kiti greičiai. Kai prisimenu save jauname amžiuje, tai mes tikrai taip ritulio nevaldėme, taip jo nemėtėme kaip tą daro dabartinis jaunimas. Pasikeitė aprangos, lazdos. Įgūdžiai dabar yra daug geresni“, – teigė ledo ritulio specialistas.

Per pastaruosius keliolika metų Lietuvoje išdygo nedaug ledo arenų, bet sportuojančių vaikų skaičius sparčiai auga. Dėl to ėmė vienas po kito kurtis ledo ritulio mokyklos. Nors joms jau darosi ankšta, konkurencija skatina vienus kitus tobulėti.

Ledo ritulio mokyklos šiuo metu veikia Elektrėnuose, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Tuo tarpu veikiančius klubus galima rasti ir Rokiškyje, Juodupėje, Plungėje, Palangoje, Gargžduose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Mažeikiuose.

„Pagal čiuožyklas, lyginant su kaimynais, esame dugne. Dažnai vienoje čiuožykloje dirba 2-3 mokyklos, bet apskritai per pastaruosius metus vaikų kiekis ir jų lygis yra išaugęs. Jauname amžiuje Lietuvos komandos sugeba žaisti lygiai ir su latviais. U10 grupėje lietuviai yra tapę čempionais. Bet viskas priklauso nuo to, kur tų vaikų keliai nueina toliau. Kuo bus daugiau žaidžiančių vaikų, tuo daugiau bus jų ilgam laikui. Daugiausiai vaikų atkrenta iki 13 metų, dažniausiai dėl to, kad nepatenkina savo poreikių. Latviai turi tūkstančius žaidėjų, todėl jų užtenka stiprioms komandoms, o mes žaidėjų turime mažiau ir jų nebepasivejame vyresniame amžiuje“, – mintimis dalinosi M. Kieras.

Pats M. Kieras su „Hockey Punks Akademy“ nori sudaryti kuo geresnes sąlygas vaikams, kad jie patektų į rinktines. Jis norėtų, kad iki 12 metų vaikai gautų tinkamus pagrindus, o vėliau patys nuspręstų, ko nori iš gyvenimo ir ledo ritulio.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Hockey Punks Academy