Niekas nesiginčys, kad plaukimas – gyvybiškai svarbus įgūdis. Jo pradmenis dalis Lietuvos moksleivių įgyja peržengę antros klasės slenkstį.
Riboja infrastruktūra
Mokymo plaukti programos pasaulyje – ne naujovė. Tokios valstybės, kaip Danija, Airija ar Olandija, skaičiuoja jau po antrą, trečią ar ketvirtą mokymo plaukti projektų gyvavimo dešimtmetį. Galime pasidžiaugti, kad prie pirmojo apvalaus jubiliejaus pagaliau artėja ir mokymo plaukti projektas Lietuvoje.
Devintą mokslo metų sezoną pradedantis projektas šiemet į baseinus pakvies beveik 6 tūkst. antrokų. „Pirmokai tik ateina į mokyklą, jie dar nelabai susipažinę su aplinka, o antrokas jau guvus vaikas, turi daug energijos, yra smalsus ir jį jau metodiškai galima pratinti prie vandens, mokyti plaukti. Beje, vaikas išmoksta plaukti daug greičiau nei suaugęs“, – kodėl šiam projektui įgyvendinti pasirinkta ši amžiaus grupė, aiškino Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) projekto koordinatorius Ignas Vaičaitis.
Antrokų, ateinančių į baseiną, skaičius kasmet išlieka maždaug toks pats. Tai lemia du dalykai. Pirmiausia plėstis neleidžia turima baseinų infrastruktūra. Antra, pasak projekto koordinatoriaus, pagal turimą infrastruktūrą finansai planuojami kelerius metus į priekį. „Kai atsiranda koks baseinas, mes jį įtraukiame. Artimiausiu metu turėtų atsidaryti keletas – tada žiūrėsime“, – paaiškino I.Vaičaitis.
Prieš šiuos naujuosius metus baseinas duris turėtų atverti Rokiškyje, pastatytas, bet jau visi metai neatiduotas eksploatuoti baseinas Druskininkuose, statybos vyksta Klaipėdoje. Kitąmet du baseinai turėtų atsirasti Vilniuje. „Tad vien per metus duris atvers keturi penki baseinai. Manau, tai daug, nes būdavo, kad per visą dešimtmetį vos keli baseinai atsirasdavo“, – apie padėtį šalyje pasakojo projekto koordinatorius.
Mokymo plaukti programą sudaro dvi dalys: pamokos baseine iki naujųjų metų ir pavasarį. Rudens sezono pamokos finansuojamos valstybės lėšomis. Tam, kad vaikai galėtų tęsti plaukimo pamokas po naujųjų metų ir baigti visą numatytą 32 pamokų ciklą, vėliau reikalingas ir savivaldybių indėlis, ir rėmėjų lėšos. Antrojo pusmečio pamokoms finansuoti reikia antra tiek, kiek skiria valstybinės institucijos.
„Pernai mums pavyko surinkti visą biudžetą. Rėmėjų pinigus skiriame labiausiai nuskriaustų savivaldybių vaikams, kurių savivaldybės prie to neprisideda. Jeigu visur savivaldybės prisidėtų, privačių rėmėjų nereikėtų“, – prasitarė I.Vaičaitis. Ar skirti lėšų savivaldybėms, kurios pačios nenori paremti savo vaikų, nėra meškos paslauga? „Tam tikra prasme taip. Kita vertus, jeigu nieko nedarysi, kentės vaikai – jie tiesiog neplauks“, – paaiškino projekto koordinatorius.
Pavyzdys – Kaunas
Laimei, dauguma projekte dalyvaujančių savivaldybių prisidėti nori. Tik gal ne visų vienodos galimybės. I.Vaičaitis beda pirštu į Kauną. Laikinoji sostinė visada garsėjo kaip sportiškas miestas, mokymo plaukti projekte ji taip pat lyderė, galinti būti kaip gražus bendradarbiavimo pavyzdys.
„Kauno savivaldybė finansiškai prisideda tiek rudenį, tiek pavasarį. Pernai valstybinį finansavimą Kaune skyrėme 2400 antrokų. Savivaldybės dėka visi šie vaikai, kurie pradėjo programą, turėjo galimybę ją pabaigti pavasarį. O šiais metais mokytis plaukti galimybę turi visi Kauno antrokai, nes visi tie, kurie lieka be valstybinio finansavimo, kreipiasi į baseinus ir savivaldybė atskira eilute perveda mokyklai pinigų, kad ši susimokėtų už plaukimo pamokas. Kaunas tvarkosi savo baseinus, nori, kad jie būtų užimti, nori, kad antrokai mokytųsi plaukti. Ir savivaldybė, ir baseinai – visi žino, ką daro, ir atlieka šį darbą gerai“, – Kauno iniciatyva džiaugėsi projekto koordinatorius.
Kūno kultūros ir sporto departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas šiais metais bus skirtas 2200 Kauno antros klasės moksleivių. Tiesa, ne visos Kauno mokyklos pasinaudos šia galimybe ir ves antrokus į baseinus. „Jeigu atstumas iki baseino labai didelis, šiek tiek išsiderina pamokų procesas“, – kokios gali būti atsisakymo dalyvauti projekte priežastys, spėja I.Vaičaitis.
Strateginė baseino padėtis – itin svarbi. „Pavyzdžiui, labai bloga padėtis Vilniuje, nes čia ne tik mažai baseinų, bet ir statomas didelis Lazdynų baseinas nėra patogioje vietoje, be to, logistika Vilniaus mieste sudėtinga. Kaune šiek tiek lengviau, nes baseinai yra išmėtyti: vienas Šilainiuose, kitas Vilijampolėje, trečias Dainavos rajone ir taip toliau“, – aiškino I.Vaičaitis.
Kauno klube „Banga“, kuris nuomoja Girstučio baseiną, šiemet plaukimo pamokas lanko 973 vaikai iš 21 mokyklos. Jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, kai klubas pradėjo savo veiklą, šiek tiek sumažėjo – pernai dalyvavo dviem mokyklomis ir šimtu vaikų daugiau. Pasak klubo direktoriaus Andriaus Survilos, netoliese, maždaug kilometro atstumu, esantis Dainavos baseinas duris atvėrė po remonto, dėl to ir buvo kitaip perskirstyti mokinių srautai.
Ar vaikai nori lankyti plaukimo pamokas? „Viskas priklauso nuo mokytojų ir mokyklų požiūrio. Treneris suinteresuotas, jis daro viską, kad vaikas lankytų – pramoko plaukti ir paskui labai patogu tokį vaiką pakviesti lankyti plaukimo būrelį toliau. Bet kalbant apie mokyklas, tai vienos yra labai geros, net rugsėjo nesulaukusios skambina ir klausia, kada vaikai galės plaukti, o kitų reikia prašyti, kad atvestų vaikus plaukti ir pasiimtų tai, kas nemokamai priklauso“, – lygino klubo direktorius, pasigendantis didesnės kai kurių mokyklų iniciatyvos.
Pasak jo, jeigu vidutinis antrokas tvarkingai lanko pamokas, nepraleidžia jų dėl ligos ar kitų priežasčių, baigęs visą mokymosi ciklą nesunkiai sugeba nuplaukti 25–50 metrų.
Komplimentai uostamiesčiui
Tokių pat komplimentų kaip Kaunas nusipelno ir Klaipėda – uostamiestis taip pat pasirūpino, kad visi antrokėliai galėtų dalyvauti mokymo plaukti programoje.
„Klaipėda visus savo antrokus moko vieninteliame baseine. Įsivaizduokite, koks tai fabrikas. Grafikas glaustas, logistiką užtikrina savivaldybė. Iš vienos pusės vienas baseinas gerai, nes paprasta logistika, iš kitos pusės – visiems sutilpti sunku. Kai Klaipėda turės 50 m baseiną, jiems stipriai palengvės“, – neabejojo I.Vaičaitis.
Tuo tarpu Vilniuje antrokų daugiausiai, o galimybių – mažiausiai. Noro mokyti gal ir yra, bet baseinų – ne. „Yra beveik 6 tūkst. antrokų, o pagal baseinų infrastruktūrą sostinėje šiandien galima išmokyti tik tūkstantį. Norai ir infrastruktūros galimybės prasilenkia“, – padėtį analizavo I.Vaičaitis.
Ignalina ir Švenčionys
Ignaliną ir Švenčionis iš mažųjų savivaldybių, kurios dalykiškai ir gražiai tvarkosi, galima pateikti kaip pavyzdį. Ignalinos baseine šiais mokslo metais mokosi plaukti 260 vaikų. Ignalinos miesto ir rajono vaikai mokomi plaukti visi iki vieno. „Mažesniems miesteliams, kur klasėse telikę po 2–5 vaikus, suteikiame galimybę susijungti su 3–4 klasių mokiniais. Kam vežti penkis vaikus pustuščiame autobuse, kai telpa 17? Tegul tobulinasi toliau. Be to, mažų miestelių vaikams tai praktiškai vienintelė galimybė atvažiuoti į baseiną“, – sakė Ignalinos baseino direktorius Eugenijus Rakitinas.
Taigi mažieji ignaliniečiai projekte dalyvauja trejus metus, per kuriuos galima nuveikti labai daug. „Kiti jau galėtų drąsiai eiti ir į sportines grupes, bet dažnai nėra galimybių – čia jau viskas nuo tėvų priklauso“, – atkreipė dėmesį E.Rakitinas.
Plaukimo pamokas baseine dauguma vaikų įvertina kaip pačias geriausias. „Yra išimčių, vaikų, kurie prisibijo, kažkas jiems netinka, su jais stengiamės irgi dirbti. Bet tai vienetai“, – pasakojo E.Rakitinas.
Ignaliniečiai sudaro maždaug pusę baseino lankytojų. Kiti antrokai atvažiuoja iš Švenčionių ir Švenčionėlių. Tuo, kad švenčioniškiai atvyktų į baseiną, suinteresuotas ne tik baseino vadovas, bet ir patys švenčioniškiai. „Švenčionių savivaldybės atstovai jau dabar man skambino ir domėjosi, kaip dėl pavasario. Jie visada rodo iniciatyvą. Jau biudžetą dėliojasi ir domisi“, – kaimynus gyrė E.Rakitinas.
Reikalavimai
Tam, kad galėtų dalyvauti projekte, baseinas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, čia turi dirbti atitinkamos kvalifikacijos treneriai. „Koks gelbėtojas ar fizinio lavinimo mokytojas negalėtų vesti pamokų“, – paaiškino I.Vaičaitis.
Su antrokais dirbantys treneriai privalo turėti ne mažesnę nei trejų metų mokymo plaukti patirtį. Vaikai mokomi plaukti pagal LPF parengtą vaikų mokymo plaukti metodiką. „Yra aiškūs kriterijai. Pavyzdžiui, po 18 pamokų vaikas turi dviem būdais gebėti nuplaukti 25 metrus, išbūti ant vandens, paimti daiktą iš negilios vietos ir pan. Aišku, ne visi vaikai vienodų fizinių galimybių, kaip ir matematikos išmoksta ne visi vienodai greitai. Bet po 32 pamokų jie turėtų mokėti nuplaukti 50 m krauliu, nušokti nuo bokštelio, ilgiau išbūti ant vandens“, – vardijo I.Vaičaitis.
Per paskutinę pamoką vaikams įteikiami sertifikatai, kuriuose treneris sužymi, ką vaikas pagal 10 punktų geba atlikti. „Taip tėvai sužino, ką vaikas gali vandenyje, o ko ne. Kad būtų realus vaizdas ir negalvotų – lankė, vadinasi, moka. Gal dar nemoka, nes ne visi vaikai vienodi. Mes nesakome, kad išmokysime vaikus plaukti. Mes sakome, kad supažindinsime juos su saugiu elgesiu prie vandens ir pamokysime plaukti. Bet per tokį trumpą laiką visiškai išmokyti – neįmanoma, reikėtų pasimokyti ilgiau. Šiuo metu darome tai, kas įmanoma pagal galimybes – pagal švietimo sistemos ir finansines galimybes“, – patikslino I.Vaičaitis.
Faktai ir skaičiai
Lietuvos plaukimo federacija kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) mokymo plaukti projektą rengia jau devintus metus.
Projekte dalyvauja 24 savivaldybės.
KKSD finansuoja antrokams 22 pamokas, ŠMM – 15 pamokų. Jos vyksta iki naujųjų metų.
Visas bendras metų ciklas – 32 pamokos. Pamokos, kurių trūksta iki numatyto ciklo, rengiamos pavasarį ir finansuojamos savivaldybių bei rėmėjų lėšomis.
Tekstas: Linos Daugėlaitės
Nuotraukos: Klubo „Banga“