Paryžiaus olimpinėse žaidynėse breikas Lietuvoje tapo sportu, kurį atrado ir tie, kas iki tol jį matė tik interneto vaizdeliuose. Nors šio sporto ir nebus kitose olimpinėse žaidynėse, breiko scena Lietuvoje nesustoja: auga sportininkų skaičius, vyksta tarptautiniai turnyrai, o Dominika Banevič toliau skina medalius aukšto lygio varžybose.
„Net jei laikinai nebūsime olimpinėje scenoje, mūsų darbas tęsiasi“, – sakė Lietuvos breiko lygos vadovas Darius Marcinkus.
Iš hobio į gyvenimo kelią
D. Marcinkus į breiko kultūrą įsitraukęs jau beveik tris dešimtmečius. „Šis šokis mane sužavėjo savo unikalumu, laisve, atradimais ir iššūkiais – tai virto ne tik hobiu, bet ir gyvenimo keliu“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad iš breiko dėl traumos buvo pasitraukęs dešimtmečiui.
Visgi į sportą D. Marcinkus sugrįžo su dar didesniu įsitraukimu, o prieš metus tapo Lietuvos breiko lygos direktoriumi. „Tai darbas su visuomeninės veiklos atlyginimu. Be meilės šiam sportui ir kultūrai čia būtų sunku veikti – tai įkvėpimo, pasiaukojimo ir tikėjimo reikalaujanti misija“, – aiškino jis.
Lietuvos breiko lyga veikia kaip nacionalinė sporto federacija: organizuoja nacionalinius čempionatus, stovyklas, sportininkų ugdymą, seminarus, formuoja nacionalinę rinktinę ir atstovauja mūsų šalies breiką tarptautinėse varžybose.
Populiarumas neblėsta
Breikas debiutavo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir buvo labai sėkmingas mūsų šaliai –Lietuvos atstovė Dominika Banevič („B-Girl Nicka“) iškovojo sidabro medalį.
Pasak D. Marcinkaus, po tų žaidynių gautas dėmesys dar neišblėso – tai rodo augantis sportininkų skaičius. Tačiau kartu su matomumu atėjo ir realybė: norint išlaikyti įdirbį, reikia investicijų, o finansavimo stoka riboja treniruočių programas, stovyklas ir keliones tiek rinktinei, tiek perspektyviems šokėjams.
Pastaruosius metus breikui D. Marcinkus vadina ir sunkiais, ir įkvepiančiais. „Nepaisant finansinių apribojimų, Lietuvos breiko sportininkai parodė neįtikėtiną ištvermę ir valią. Turime jaunąją kartą, kuri drąsiai veržiasi į tarptautinę areną – mūsų sportininkai dalyvavo pasaulio čempionatuose, Europos reitingo varžybose, o rinktinė vis stipriau reprezentuoja šalį globaliame breiko žemėlapyje“, – teigė jis.
Breiko lygos vadovą džiugina, kad Lietuvoje atsiranda tarptautinio lygio renginių, pritraukiančių vis aukštesnio lygio dalyvius. Tarp svarbiausių, numatomų šiais metais, jis išskiria Lietuvos breiko čempionatą ir tokius turnyrus kaip „Sun City Battles“, „Urban Essentials“, „Give Me A Break“.
Kalbėdamas apie tendencijas, pašnekovas sakė, kad sportas grįžta prie šaknų – „autentiško, organiško breiko, kuriame svarbiausia ne tik technika, bet ir asmenybė.“
Tikisi sugrįžti
2028 m. olimpinių žaidynių Los Andžele rengėjai breiko į savo programą neįtraukė. D. Marcinkus vylėsi, kad tai nėra pabaiga, o tik – laikina stotelė: „Breikas olimpinėse žaidynėse pasirodė įspūdingai. Tad tikime ir tikimės, kad 2032 m. Australijoje breikas vėl bus programoje. Net jei laikinai nebūsime žaidynėse, savo darbą tęsiame. Šis iššūkis mus ne demotyvuoja, o grūdina.“
Pasak D. Marcinkaus, breiką Lietuvoje į priekį veda ne tik sportiniai rezultatai, bet ir bendruomenė: šokėjai, treneriai, didžėjai, tėvai, entuziastai. „Sportiniai rezultatai leidžia breiką matyti plačiau, o žmonės breiką kuria ir augina“, – dėstė pašnekovas.
Fenomenas „Nicka“
Didžiausia šios bangos veido dalis Lietuvoje – D. Banevič, kurią D. Marcinkus vadina ne tik sportininke, bet ir fenomenu.
„Dominika parodė, kad iš mažos šalies galima eiti į didžiausias scenas ir laimėti. Jos pasiekimai kalba patys už save, jos stabilumas pasauliniame reitinge verčia ja didžiuotis. Bet dar svarbiau – ji padeda auginti kartą, kuri ima tikėti savo galimybėmis. Jos darbas, atsidavimas, disciplina ir talentas įkvepia ne tik šokėjus, bet ir visą bendruomenę“, – teigė breiko lygos vadovas.
2025 m. gruodį Japonijoje vykusiame WDSF pasaulio breiko čempionate „Nicka“ iškovojo bronzos medalį. „Būti tarp trijų geriausių pasaulyje – įspūdinga. Ten dominuoja Azijos šokėjai, tačiau ant podiumo plevėsavo Lietuvos, o ne kurios nors didžiosios valstybės vėliava. Tai įrodo, kad Lietuva – konkurencinga ir kūrybinga šalis breiko žemėlapyje“, – džiaugėsi D. Marcinkus.
Pasak jo, Lietuva turi ir kitų jaunųjų talentų, kurie jau dabar drąsiai žengia į tarptautinę sceną. Tačiau jiems svarbu suteikti sąlygas: treniruotes, mentorius, galimybes dalyvauti. Dabar lėšų trūksta ne tik stovykloms ir kelionėms, bet ir personalui, edukacijai.
„Dėl to mūsų sportininkai tarptautiniu lygiu dažnai konkuruoja nelygiomis sąlygomis. Bet labai tikiuosi ir viliuosi, kad tai tik laikinas nepatogumas, kurį išspręsime. Tačiau džiugina bendruomenės entuziazmas ir auganti kokybė, renginiai, rezultatai, bendruomenės įsitraukimas. Vis daugiau šokėjų siekia profesionalumo, kuriasi naujos iniciatyvos, auga edukacijos lygis“, – tikino lietuviškos breiko organizacijos vadovas.
Tekstas – Vaidoto Januškos
Pirma lietuvė, įveikusi legendinį „Tor des Géants“ bėgimą: ką daryti, kad bėgimas žiemą būtų malonumas, o ne šokas?