Edvinas Boroška – Lietuvos sportininkas, sugebantis suderinti net dvi olimpines sporto šakas. Šiuo metu jis yra Lietuvos ledo ritulio čempionas bei nacionalinės komandos narys ir Lietuvos golfo rinktinės rezerviniame sąraše.
E. Boroška neslepia, kad nuo mažens buvo judrus vaikas ir visada turėjo daug energijos. Vaikystėje jis išbandė ne vieną sporto šaką – plaukimą, futbolą, krepšinį.
„Tėvai rinkosi tarp ledo ritulio ir futbolo. Neseniai tik sužinojau, kad tuomet tėvo žodis buvo lemiamas – jis pasakė, kad futbolą galėsiu žaisti kiekviename kieme, todėl pradėjau lankyti ledo ritulio treniruotes“, – teigė E. Boroška.
Visgi vos po mėnesio treniruočių, buvo kilusi mintis mesti ledo ritulį. Tuomet atsirado naujas susitarimas su mama – ledo ritulį E. Boroška galės mesti tik išaugęs šio sporto ekipuotę, kuri yra gana brangi.
„Dar po mėnesio man sugrįžo meilė ledo rituliui ir tuo buvo patenkinti tėvai, nes treniruotės atimdavo daug jėgų ir nebelikdavo jų, kad galėčiau erzinti juos po darbų“, – prisiminė sportininkas.
Ledo ritulys jį papirko savo konkurencingumu ir galimybėmis sunkiu darbu kažką laimėti.
„Šis sportas taip pat labai ugdo charakterį, nes turi pakovoti už save. Kadangi tai komandinis sportas, tai nuo pat vaikystės išmoksti dirbti komandoje. Taip pat esu labai dėkingas už visas išvykas, kurias turėjau vaikystėje. Suradau labai daug draugų, su kuriais iki šiol bendrauju. Ledo ritulys suteikia daug galimybių“, – pasakojo E. Boroška.
Labiausiai jam įsiminė ne Lietuvos čempiono titulai, o kelionė į Kanadą, kai jam buvo vos 12 metų. Ukrainos jaunimo komanda „Družba-78“ pakvietė tris geriausius Lietuvos 12-mečius kartu vykti į turnyrą Kanadoje. Nors iš pradžių E. Boroška galvojo, jog tai pokštas, viskas, pasirodo, buvo realu.
Pats ledo ritulininkas mano, kad prie to labai prisidėjo Lietuvos ledo ritulio žvaigždė Dainius Zubrus, nes „Družba-78“ komandą treniravo vienas pirmųjų D. Zubraus trenerių Ivanas Pravilovas.
Kvebeke (Kanada) vyko labiausiai prestižinis 12-mečių turnyras pasaulyje. Lietuviais pasipildžiusi Ukrainos komanda prasibrovė iki pusfinalio ir jame tik paskutinėmis sekundėmis apmaudžiai pralaimėjo būsimiems čempionams. Nenuostabu, kad tokia patirtis E. Boroškai įstrigo į atmintį ilgam.
Golfą atrado pirmajame kurse
Visgi dabar, ypač šiltuoju metų laiku, E. Borošką dažniausiai galima išvysti golfo laukuose. Pradėjęs studijas, E. Boroška užsiregistravo į vieną iš golfo klubų. Nors iškart tą reikalą pamiršo, iš klubo atėjo priminimas dėl narystės. Tada ir prasidėjo naujas sportinis kelias.
„Ledo ritulyje metimas į vartus gana panašus į smūgiavimą golfe. Kadangi gerai sekėsi žaisti, tai golfas iškart mane „užkabino“. Taip golfą žaidžiu jau šeštą sezoną. Šią vasarą esu įtrauktas į Lietuvos golfo rinktinės rezervinę sudėtį. Šiuo metu, galima sakyti, esu dvejose Lietuvos rinktinėse“, – sakė jis.
Sportininkas neslepia, kad golfas po truputį tampa prioritetiniu sportu. Nors su ledo rituliu atsisveikinti irgi dar neskuba, E. Boroška galvoja apie naujas aukštuma golfo laukuose.
„Perėjus iš ledo ritulio į golfą, norėjosi tiesiog mušti kuo stipriau. Visgi golfe viskas priklauso nuo technikos. Tai yra centimetrų ar net milimetrų žaidimas. Jeigu į kamuoliuką pataikysi 1 mm netiksliai, jis gali nulėkti visai į kitą pusę. Golfe reikia kuo dažniau pataikyti su lazdos centru“, – atskleidė E. Boroška.
Golfe labai svarbi yra psichologija. Sportininkas sako, kad labai svarbu yra mokėti susikaupti po blogo smūgio. Reikia kuo greičiau pamiršti nevykusį smūgį ir naują atlikti tiksliau.
„Jeigu galvosi apie vieną blogą smūgį, tai visas žaidimas gali nebepavykti. Golfas dar skiriasi tuo, kad tai yra individualus sportas ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Jeigu blogai žaidi, tai žinai, jog kaltas esi pats. Ledo ritulyje tave dar gal „ištraukti“ komanda“, – pabrėžė E. Boroška.
Būtent noras pakovoti už save individualiai ir lemia karjeros posūkį. Golfo žaidėjas džiaugiasi, kad Lietuvoje yra penki kokybiški golfo aikštynai, kuriose sąlygos treniruotis ir žaisti yra puikios. Juolab, kad mūsų šalyje golfas dar nėra itin populiarus, todėl laukų užimtumas nėra toks didelis kaip prestižiniuose laukuose Europoje bei pasaulyje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio archyvo
Jaučiate įtampą kūne – „įdarbinkite“ putų volelį