Nors nuo 1903 metų egzistuojančios „Tour de France“ italų ir ispanų rengiamas didžiąsias varžybas palieka šešėlyje, kiekvienas profesionalus dviratininkas, mindamas pedalus, svajoja jas laimėti. Dopingo skandalai, pasaulį šokiravusi Lance’o Armstrongo istorija kiek sumenkino šios sporto šakos prestižą, tačiau trejos svarbiausios dviračių lenktynės populiarumo nepraranda. Minios žmonių renkasi iš arčiau pažiūrėti į dviračių sporto profesionalus, milijonai žiūri jas per televizorių. Visose trejose varžybose suspindėti gali ir sprinteriai, ir treko ar kalnų lenktynininkai. Tačiau dėl prizinių vietų dažniausiai varžosi būtent kalnų dviratininkai.
„Giro d’Italia“
Gegužę vykstančios „Giro d’Italia“ lenktynės pirmą kartą surengtos 1909-aisiais, startas ir finišas pusę amžiaus būdavo Milane, kur yra didžiausio italų sporto laikraščio „La Gazzetta dello Sport“ pagrindinė būstinė. Pastaruoju metu starto vieta keičiama. Siekiant didesnio populiarumo, varžybos atidaromos vis kitoje šalyje – šiemet startas bus Apeldorne (Nyderlandai). Tačiau finišas – visada Milane.
Pernai „Giro“ lenktynes laimėjo ispanas Alberto Contadoras. Daugiausia kartų – po penkis – varžybas laimėjo italai Alfredo Binda ir Fausto Coppi bei belgas Eddy Merckxas.
Šių metų „Giro“ maršrute – 21 etapas, varžybos prasidės gegužės 6 dieną, baigsis gegužės 29-ąją. Bendras lenktynių ilgis – 3383 kilometrai.
„Tour de France“
Pačios svarbiausios 103 kartą rengiamos dviračių sporto varžybos šiemet vyks birželio 2–24 dienomis, 21 lenktynių etapą sudaro 3519 kilometrų.
„Tour de France“ atsirado XX amžiaus pradžioje, tai buvo dviejų sporto laikraščių – „Le Vélo“ ir „L’Auto“ – tarpusavio konkurencijos padarinys. „L’Auto“, mėgindamas pavyti konkurentą pardavimo srityje, sugalvojo rengti keletą dienų trunkančias itin populiarios sporto šakos varžybas.
Nors pirmaisiais metais lenktynes lydėjo skandalai – gerbėjai puldinėdavo dviratininkus, sportininkai būdavo diskvalifikuojami, – vienam didžiausių kasmečių sporto įvykių pasaulyje buvo padėtas tvirtas pamatas.
„Tour de France“ startas dažniausiai būna vis kitoje šalyje, bet svarbiausi etapai vyksta Prancūzijoje. 2007 metais starto šūvis paleistas Londone (Didžioji Britanija), pernai – Utrechte (Nyderlandai). Tačiau finišo linijos vieta nuo 1975-ųjų nesikeičia – ji nubrėžiama garsiausioje Paryžiaus gatvėje – Eliziejaus laukų prospekte.
Didžiąsias varžybas dažnai lydi dopingo skandalai. Garsiausias visų laikų skandalas kilo praėjus mėnesiui, kai amerikietis Lance’as Armstrongas 2005 metais septintą kartą laimėjo „Tour de France“. Prancūzų laikraštis „L’Équipe“ paviešino dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad L.Armstrongas 1999 metais vartojo uždraustą preparatą EPO. Tyrimas truko labai ilgai, dviratininkas neigė vartojęs draudžiamą preparatą ir tik 2013-ųjų sausį interviu Oprah Winfrey galų gale prisipažino tai daręs.
Pernai „Tour de France“ laimėjo britas Chrisas Froome’as. Po penkis kartus šiose lenktynėse triumfavo prancūzai Jacques’as Anquetilis ir Bernard’as Hinault, belgas Eddy Merckxas bei ispanas Miguelis Indurainas.
„Vuelta a España“
„Vuelta“ tarp trijų milžinų yra jauniausia. Šios varžybos pradėtos rengti tik 1935 metais. Iš tiesų jų pradžią inspiravo milžiniškas „Giro d’Italia“ ir „Tour de France“ populiarumas. „Vuelta“ varžybų sumanytojas buvo ispanų laikraštis „Informaciones“.
Praėjusių metų „Vuelta a España“ bendrojoje įskaitoje pirmą vietą užėmė italas Fabio Aru. Po tris kartus šias lenktynes yra laimėję šveicaras Tony Romingeris ir ispanais Roberto Herasas bei Alberto Contadoras.
Šiemet „Vuelta“ prasidės rugpjūčio 20 dieną, baigsis rugsėjo 11-ąją. Dviratininkų laukia 21 etapas, maršruto ilgis – 3277 kilometrai.
[alert color=”violet”]
Geriausi iš geriausių 
Visas trejas didžiąsias lenktynes per dviračių sporto istoriją yra laimėję tik šeši sportininkai: italai Vincenzo Nibali ir Felice Gimondi, prancūzai Jacques’as Anquetilis ir Bernard’as Hinault, belgas Eddy Merckxas ir ispanas Alberto Contadoras. Daugiausia etapų visose trejose lenktynėse laimėjo Eddy Merckxas – 64. [/alert]
[alert color=”gray”]
Kodėl būtent šios trejos?
Europos dviračių sporto sąjungos viceprezidentas estas Madis Lepajõe: „Visų pirma Prancūzija, Italija ir Ispanija turi turtingą ir ilgą dviračių sporto istoriją. Metai iš metų būtent dviračių sportas šiose šalyse pagal populiarumą visada yra šalia didžiojo futbolo. Be to, šios trejos didžiosios lenktynės yra ilgiausios ir sunkiausiai įveikiamos. Įspūdinga istorija sudėliojo taip, kad kitos varžybos nebeturi galimybės pakilti aukščiau. Varžybų rengėjai, savaime suprantama, turi savų problemų – tiek vieni su kitais, tiek su tarptautinėmis institucijomis, tačiau aš nemanau, kad bent jau per artimiausią dešimtmetį kas nors galėtų pretenduoti į „Giro“, „Vuelta“ ar „Tour de France“ vietą.“[/alert]
Tekstas – Oliverio Lompo
Nuotraukos – „Shutterstock“
Nauja mada Baltijos šalyse – plačiaračiai dviračiai