Triatlonas – dar nė penkių dešimčių metų neskaičiuojanti, tačiau labai populiari sporto šaka tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje. Lietuvos triatlono federacijos generalinio sekretoriaus Dainiaus Šimkaičio teigimu, šiuo metu triatlono propaguotojų mūsų šalyje yra apie 2 tūkst. ir šis skaičius kasmet dėsningai auga.
„Matant šio sporto masiškumą, paklausą, organizuojamų varžybų kokybę ir kylantį dalyvių meistriškumą, manyčiau, kad šioje nišoje esame pavyzdinė valstybė“, – sako D. Šimkaitis, su kuriuo ir kalbame apie triatloną Lietuvoje.
Dauguma žino, kad ši sporto šaka susideda iš plaukimo, dviračių lenktynių ir bėgimo. Tačiau kokios yra šių rungčių distancijos ir ką dar turėtume žinoti apie triatloną?
Manau, svarbu suprasti, kad triatlonas yra viena iš jauniausių olimpinių sporto šakų. Nors ir gali pasirodyti, kad puoselėjame gilias tradicijas, kaip giminingos plaukimo, dviračių ar lengvosios atletikos sporto šakos, bet taip nėra. Modernus triatlonas buvo „sukurtas“ viso labo 1974 m. Kalifornijoje. Taigi, turint sąlyginai jauną bendruomenę ir tik 20-ies metų olimpinę istoriją, natūralu, kad triatlonas yra gyvas kasmet evoliucionuojantis organizmas. Dėl to distancijų ir triatlono atšakų yra gyva galybė.
2021 m. Lietuvoje stengėmės suorganizuoti kiek įmanoma daugiau triatlono ir jo atšakos – multisporto varžybų. Jų pavyko surengti 10: duatloną (bėgimas + dviratis + bėgimas), vidutinio nuotolio distancijos varžybas (populiariai žinomas kaip pusė „Ironman“ distancijos), mišrios estafetės triatloną (nauja olimpinė rungtis), akvatloną (plaukimas + bėgimas), kroso triatloną (plaukimas + kalnų dviratis + bėgimas miško teritorijoje), standartinio nuotolio distancijos varžybas (olimpinė rungtis), sprinto triatloną, baseino triatloną (vietoje plaukimo atvirame vandens telkinyje plaukiama baseine), žiemos akvatloną (plaukimas baseine + bėgimas) ir žiemos triatloną (bėgimas + kalnų dviračiai + slidinėjimas). Vis dėlto, iki maksimalaus įgyvendinimo dar trūko ilgo nuotolio triatlono („Ironman“ distancija), aquabike triatlono (plaukimas + dviratis) ir kroso duatlono. 2022 m. nutarėme koncentruotis į kokybę, o ne kiekybę, todėl čempionatų skaičius stipriai sumažėjo.
Kaip ir minėjau, triatlono distancijos gali būti labai įvairios. Dauguma gerai žino „Ironman“ varžybas, kurios yra klasikinio triatlono sinonimas. Ši distancija susideda iš 3,8 km plaukimo, 180 km dviračio minimo ir 42,195 km bėgimo. Verta paminėti, kad oficialiai ši distancija nėra traktuojama kaip ultratriatlonas – tai maišo net dažnas pažengęs sportininkas. Ultradistancijos prasideda nuo ilgesnių nei klasikinio triatlono distancijų. Lietuvos vardą ultratriatlono distancijose ilgą laiką garsino panevėžietis Vidmantas Urbonas, tapęs 1998 m. Ultra Deca pasaulio triatlono čempionato nugalėtoju (76 km plaukimas + 3600 km dviračio minimas + 844 km bėgimas).
Standartinio nuotolio arba geriau žinomas kaip olimpinis triatlonas susideda iš 1,5 km plaukimo, 40 km dviračio minimo ir 10 km bėgimo. Ši distancija yra įtraukta į Olimpinių žaidynių programą, viso pasaulio elitas kasmet „suremia ragus“ būtent tokio nuotolio varžybose.
Kuris triatlono variantas populiariausias pasaulyje? O kurį yra pamėgę lietuviai?
Oficialios statistikos nepasakysiu, bet proporcijos atžvilgiu, manyčiau, populiariausi yra pažintiniai triatlonai, neįpareigojantys žmonių intensyviai ruoštis. Lietuvoje tokių triatlonų atitikmuo būtų nuo 2016 m. Lietuvos triatlono taurės organizuojamos „TRI-FUN“ distancijos rungtynės, kuriose reikia įveikti tris rungtis: nuplaukti 400 m, 10 km nuvažiuoti dviračiu ir nubėgti 2,5 km distanciją.
Kaip federacijos atstovas labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje pagreitį įgauna ir vadinamasis „draft-legal“ triatlonas, kuriame yra leidžiama važiuoti dviračiu grupėje su kitais sportininkais. Dėl saugumo važiavimas grupėje nėra leidžiamas pagrindinėse komercinėse varžybose, tokiose kaip „Ironman“ ar Lietuvos triatlono taurė. Juose žmonės dalyvauja su specialiais atskiro starto dviračiais, kurie dažniau atrodo kaip kosminiai laivai, o ir kainuoja panašiai. Taigi, olimpinis triatlonas ir sprinto, supersprinto formatai mūsuose sulaukia vis daugiau dėmesio, bendruomenės nariai kartą išbandę „draft-legal“ formatą, dažnai dalyvauja ir toliau. Pagauna didžiulis azartas, nes šis formatas reikalauja gerokai daugiau planavimo, atsiranda ir loterijos elementas – ar pavyks po plaukimo surasti pajėgią dviračių grupę. Minimas grupėje gali sutaupyti iki 40% sportininko energijos, todėl čia tikrai galioja posakis „vienas lauke ne karys“.
Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos triatlonas vis labiau populiarėja. Kaip manote, kodėl lietuviai paskutiniu metu susidomėjo šia sporto šaka?
Tikrai taip ir tai labai džiugina! Dėl jo populiarėjimo didelį ačiū reiktų tarti tiek Trakų triatlono, tiek „Lietuvos triatlono taurės“, tiek kitiems triatlono renginių organizatoriams. Taip pat ši sporto šaka yra populiari dėl savo dinamikos, o trijų disciplinų kombinacija neleidžia atsirasti monotonijai, su kuria susiduria kitų ištvermės sporto šakų kultivuotojai. Žinoma, nemažai įtakos triatlono populiarumui daro ir kitos sporto šakos, ypač bėgimas, kurį lietuviai jau yra prisijaukinę, bet jo populiarumas po truputį slopsta. Būtent todėl triatlono varžybose sutinkame vis daugiau bėgimo bendruomenės dalyvių. Pagal 2016-2021 m. dalyvių statistiką, triatlonas Lietuvoje dar neišsikvėpė ir jo propaguotojų skaičius toliau dėsningai auga po 15-20 % kasmet.
Kaip manote, kodėl vis dar neturime pasaulyje žinomų šios sporto šakos atstovų?
Tiesa – vis dar neturime šios sporto šakos olimpiečio, kas yra kiekvienos valstybės siekiamybė. Kol kas neturime ir prizinių vietų Europos ar Pasaulio triatlono čempionatuose. Vis dėlto, ne viskas sukasi aplink Olimpines žaidynes ir jų programą. Todėl drįstu teigti, kad lietuviai yra pasiekę kitų reikšmingų pergalių. Jau minėtas ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas yra Pasaulio rekordo savininkas, ilgą laiką laikytas ištvermingiausiu mūsų sporto šakos atstovu. Europos, ne tik Baltijos šalių, triatlono federacijų kolegos labai stebisi ir pavydi aukšto mūsų mėgėjų lygio. Kaip apdovanojimas visai bendruomenei yra ir Edgaro Deduchovo patekimas į mėgėjų sporto viršūnę – pasaulio „Ironman“ triatlono čempionatą Havajuose. Patekti į šį čempionatą yra ypač sunku – reikia demonstruoti aukštą sportinę formą, įveikti didelę konkurenciją. Todėl labai džiaugiamės Edgaro pasiekimu ir su nekantrumu laukiame jo starto!
Manau, kad pergalių dar nedaug, nes esame labai jauna organizacija, savas tradicijas dar tik formuojame, todėl tikime, kad didieji laimėjimai mūsų laukia ateityje. Per pastaruosius kelerius metus atsidavusių trenerių ir motyvuotų sportininkų pagalba, elitinis triatlonas Lietuvoje kyla iš dugno. Jei dar visai neseniai būdavome Europos uodega, o ir lygintis su kaimyninėmis Latvija ar Estija nebuvo lengva, tai šiandien jau esame konkurencinga Baltijos regiono valstybė, Europoje skinamės kelią į viduriuką. Auga jauna ir motyvuota sportininkų ir trenerių karta, todėl laikome iškeltas galvas ir tikime, kad rezultatai ateis kaip labai saldus apdovanojimas darbo, kurį atliekame visi kartu.
Klausimas, kurio atsakymas bus aktualus svajojantiems išbandyti triatloną – nuo ko siūlote pradėti?
Absoliuti dauguma norinčiųjų pabandyti triatloną, jo prisibijo dėl nemokėjimo plaukti ar prastų plaukimo įgūdžių. Nuo šių vidinių demonų išvaikymo ir reikėtų pradėti. Plūdrumo pagrindams – o to pradžiai ir užtenka – pramokti užtektų apsilankyti baseine ir išmokti nuplaukti 400 m bet kurio plaukimo stiliumi ar juos keičiant. Kelis kartus per savaitę lavinant plaukimą, po kokio mėnesio pamatysite, kad šis atstumas nėra baisus ir išsisklaidys visos baimės. Na, o daugiau bijoti, sakyčiau, nelabai yra ko. Apskritai, net ir neturint stipraus fizinio pasirengimo, jau minėta „TRI-FUN“ distancija yra įkandamas pradinis taškas, siekiant pajusti triatlono skonį.
Gali klaidingai atrodyti, kad triatlonas reikalauja didelių investicijų. Žinoma, kaip ir daugumoje sferų, norint komforto, į jį teks investuoti, bet rezultatų ir gerų emocijų galima sulaukti ir investavus 300 Eur – už tiek tikrai galima įsigyti padorų naudotą pentinį dviratį ir bėgimo batelius.
Nepulkite pirkti dviračių, hidrokostiumų ar kitos brangios įrangos. Socialinėje erdvėje yra triatlono bendruomenės grupių, kurių narių pagalba galima savaitgaliui išsinuomoti dviratį ar kitą įrangą. Reiktų paminėti, kad Vilniuje vyksta puikus projektas „Triatlonas visiems“, organizuojamas triatlono klubo „TRItonas“. Šis projektas leidžia su profesionalių trenerių pagalba nemokamai ruoštis triatlono varžyboms.
Kiek Lietuvoje yra triatlono mėgėjų klubų ar bendruomenių?
Triatlono klubų Lietuvoje yra gerokai virš 30, tad pasirinkti tikrai yra iš ko. Jie vienija nuo kelių iki kelių šimtų žmonių. Na, o pagal oficialius duomenis šios sporto šakos propaguotojų mūsų šalyje yra apie 2 tūkst., be to, kasmet jaučiame susidomėjusiųjų prieaugį. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, Baltijos regione esame lyderiai. Matant šio sporto masiškumą, paklausą, organizuojamų varžybų kokybę ir kylantį dalyvių meistriškumą, manyčiau, kad šioje nišoje esame pavyzdinė valstybė. Komplimentų Lietuvos varžybų organizatoriai gauna iš užsienio dalyvių, kurie teigia, kad tokių profesionaliai suorganizuotų mėgėjų varžybų trūksta net ir Vakarų Europoje.
Džiugina ir tai, kad jei dar 2014 m. varžybose visi vieni kitus pažinodavome, dabar jau tikrai sunku sutikti matytus veidus, nes į sportą įsilieja vis daugiau naujų klubų narių. Klubai organizuoja atviras treniruotes, kviečia prisijungti prie jų, labai skatiname ir naujų klubų susikūrimą.
Kalbino: Karina Vladičkė
Pasaulio bokso čempionė G. Stonkutė: „Turiu didelį norą ir stiprų charakterį“