Pagaliau į mūsų šalį atėjo tikrasis pavasaris, keliantis visus nuo sofų. Ypač į pavasario „šauksmą“ pajudėti turėtų atsiliepti sėdimą darbą dirbantys žmonės, kurie jau pajuto neigiamą tokio darbo įtaką fizinei sveikatai – anot sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ trenerio Antano Vinčiūno, būtent judesys tokiais atvejais yra pirmasis pagalbininkas. Su treneriu kalbame, kaip padėti sau, jei jaučiame judamojo aparato skausmus.
Daug žmonių, dirbančių sėdimą darbą, skundžiasi nugaros, sprando ar kitais judamojo aparato skausmais. Kokių prevencinių priemonių darbo metu šie žmonės turėtų imtis?
Visų pirma, jiems reikėtų pasirūpinti savo darbo vietos ergonomika, kad dirbti būtų komfortabilu: išsirinkite patogią kėdę su atlošu, susireguliuokite monitoriaus aukštį taip, kad dirbant nereikėtų žiūrėti žemyn ir kūprintis. Jeigu yra galimybė, įsigykite reguliuojamo aukščio stalą, kuris jums leis dirbti tiek atsisėdus, tiek atsistojus.
Taip pat prisiminkime tokį anglišką posakį, teigiantį, kad geriausia jūsų pozicija – jūsų kita pozicija (angl. your best posture is your next posture). Tad darbo metu pasistenkite periodiškai keisti kūno padėtį. Pavyzdžiui, jeigu kalbate telefonu, pasivaikščiokite po biurą ir pan. Kūnui yra labai svarbus judesys ir jo įvairovė!
Be to, darbo metu, tiesiog sėdėdami prie stalo, galite atlikti keletą mankštos pratimų: aplink savo ašį pasisukite į vieną pusę, paskui į kitą, suapvalinkite ir ištiesinkite stuburą, lengvai pratempkite kaklo raumenis į šonus.
Kaip sėdimą darbą dirbantys žmonės turėtų leisti laiką po darbo? Kokios sporto šakos ar užsiėmimai jiems tinkami?
Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms po darbo yra rekomenduojama būti aktyviems ir tam tinka įvairi fizinė veikla: ėjimas, plaukimas, komandinės sporto šakos, joga, asmeninės bei grupinės treniruotės sporto klube ir t. t. Labai svarbu, kad pasirinkta veikla žmogui patiktų ir atrodytų prasminga, nes tik tai garantuoja ilgalaikę motyvaciją ir reguliarumą.
Taip pat reikėtų realistiškai įvertinti savo fizinę būklę ir nesirinkti fizinės veiklos, kuri yra per sunki bei kuriai pradėti reikia gero fizinio pasiruošimo. Pradėkite nuo lengvesnių treniruočių ir pereikite prie sunkesnių – tai padės suformuoti gerus judėjimo įgūdžius ir išvengti traumų.
Koks turėtų būti šiems užsiėmimams skiriamas dienų skaičius per savaitę, užsiėmimo trukmė?
Iš ilgametės trenerio praktikos galiu teigti, kad, jei yra atliekamos aukštesnio intensyvumo jėgos ar grupinės treniruotės, užtenka 3 tokių per savaitę. Treniruotė turėtų trukti apie valandą, kad būtų galima išlaikyti palyginti aukštą intensyvumą ir gerą judesio kokybę.
Pridėjus dar 2-3 žemo intensyvumo dienas, kurių metu intensyviai pasivaikščiotumėte, pasivažinėtumėte riedučiais ar pažaistumėte stalo tenisą, išeitų aktyvi savaitė. Tiesiog atraskite jums malonių fizinių veiklų, kurias atlikdami nesijaustumėte taip, lyg tai būtų sunkus darbas.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos ar sporto specialistus?
Į sveikatos ir sporto specialistus reikėtų kreiptis tada, jeigu jaučiate skausmus: nugaros, sprando, kelių ir t. t. Taip pat, jeigu niekada nesportavote ir nemokate taisyklingai atlikti pratimų bei nežinote, kokie pratimai jums tinka-netinka, kaip dozuoti krūvį ir t. t. Geras kineziterapeutas ar treneris padės suprasti savo kūną, parinks būtent jums tinkamus pratimus ir išmokys juos atlikti taisyklingai, papasakos, kaip tikslingai didinti treniruočių krūvį, kad treniruotės turėtų ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai.
Nors internetas lūžta nuo įvairios informacijos, susijusios su treniruotėmis, ir gali atrodyti, kad treneris nėra reikalingas, tačiau realybė yra kitokia. Dažnas žmogus nejaučia savo kūno ir pažiūrėjęs vaizdo įrašą internete nesugeba išmokti taisyklingos pratimų atlikimo technikos – tam reikia specifinių žinių, kuriomis su jumis pasidalins treneris.
Tekstas: Karinos Vladičkės
Nuotraukos: iš asmeninio Antano Vinčiūno albumo
Geriausius Lietuvos buriuotojus bendram tikslui sutelks naujos pasaulinės varžybos