Trenerė I. Gudiškienė: lazdų paėmimas į rankas ir žygiavimas nėra šiaurietiškasis ėjimas

„Šiaurietiškasis ėjimas puikus tuo, kad juo galima užsiimti visais metų laikais, net ir prisnigus“, –vasarai artėjant į pabaigą sako Vilniuje įsikūrusio šiaurietiško ėjimo klubo „8 žingsniai“ vadovė Irena Gudiškienė. Būtent tai, kad galima ir būti gamtoje, ir sportuoti prieš 10 m. suviliojo aktyvią moterį užsirašyti į šiaurietiškojo ėjimo mokymus, o dabar tokius mokymus ji veda pati. Apie šiaurietiškojo ėjimo naudą organizmui ir kodėl svarbu ne tik įsigyti tinkamas šiaurietiškojo ėjimo lazdas, bet ir išmokti šio sporto subtilybių – mūsų straipsnyje.

Sportavo nuo vaikystės

Trenerė I. Gudiškienė sportavo nuo pat vaikystės: mokykloje lankė krepšinio treniruotes, vėliau pradėjo mokytis irklavimo ir net tapo Lietuvos akademinio irklavimo rinktinės nare, todėl jos pasirinkimas studijuoti Kūno kultūros institute (dabartiniame Lietuvos sporto universitete – aut. p.) trenerės specialybę nieko nenustebino.

Po studijų prieniškė ilgą laiką dirbo vienoje Kauno gamykloje sporto klubo vadove bei aerobikos trenere, taip pat vedė paskaitas Medicinos institute (dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslo universitete – aut. p.).

„Atėjus Nepriklausomybei, teko pakeisti profesiją – išėjau dirbti į banką, tačiau sporto nepamiršau. Ir toliau lankiau užsiėmimus sporto klubuose, plaukiojau baseine, bėgiojau, važinėjau dviračiu, žiemą – slidinėjau, kol prieš maždaug 10 m. atradau ir pamilau šiaurietiškąjį ėjimą“, – pasakoja moteris.

Rado neišnaudotą nišą

Pašnekovę šiaurietiškasis ėjimas patraukė, visų pirma, todėl, kad juo galima užsiimti gamtoje, antra – jį galima kultivuoti ištisus metus.

„Labiausiai man patinka sportuoti gamtoje, o žiemą ne tiek daug pasirinkimų ir yra. Šiaurietiškasis ėjimas yra puikus būdas pakeisti lygumų slides, jei slidinėti sąlygos nėra palankios“, – pataria trenerė.

Kadangi, anot I. Gudiškienės, ji mėgsta viską daryti taisyklingai, moteris iš karto susirado šiaurietiško ėjimo trenerį ir netrukus išmoko šio sporto pagrindų.

„Išmokus taisyklingai vaikščioti, nutariau prisijungti prie šiaurietiško ėjimo bendruomenės Vilniuje, kur tuo metu gyvenau. Tačiau mano dideliam nusivylimui, tokių bendruomenių nebuvo. Supratau, kad tai yra puiki proga sukurti kažką naudingo, grįžti prie trenerės darbo“, – prisimena moteris.

Nauda tiek sveikatai, tiek nuotaikai

I. Gudiškienė pasakoja, kad šiaurietiškasis ėjimas turi dvi kryptis – sportinį, kurį kultivuoja profesionalai, ir sveikatinimo, kurio metu akcentuojamas fizinis aktyvumas ir jį renkasi asmenys, tiesiog norintys gyventi sveikiau. Pastarojo mokomasi ir pašnekovės įkurtame klube „8 žingsniai“.

Norintiems išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą, trenerė pataria vengti mito, kad jam reikia tik tinkamo sporto inventoriaus, t. y. šiaurietiškojo ėjimo lazdų – ne mažiau svarbi yra technika, kurios teks mokintis.

„Deja, dažnas galvoja, kad šiaurietiškasis ėjimas yra tiesiog ėjimas su lazdomis, dėl to tenka matyti daugybę žmonių, darančių tai netaisyklingai. Visų pirma, judesiai su šiaurietiškomis lazdomis turi būti atliekami atpalaiduota pečių juosta – to ir mokomės. Antra, judesys turi būti atliekamas ne iš alkūnės, o iš peties ir jo metu turi būti maksimaliai įtraukiama viršutinės kūno dalies amplitudė. Tai ypač aktualu žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą. Taip pat labai svarbu, kad žygiuojant pėda būtų aktyvi – ją statyti reikėtų nuo kulno. Žingsniai turėtų būti platūs – taip mes aktyviname savo širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Jei mes žingsniuojame taisyklingai, „į darbą“ įtraukiame 90 proc. raumenų – to jokiais būdais nepasiektume tik įsikibę į lazdas ir žingsniuodami kasdieniu žingsniu“, – sako trenerė.

Anot pašnekovės, ši fizinio aktyvumo veikla taip pat leidžia ne tik pasimankštinti, bet ir atsipalaiduoti, išsivaduoti nuo įtampos po darbo ir net pasijausti laimingesniems.

„Pastebiu, kad vaikštant gamtoje, pasikeičia žmonių nuotaika, jie jaučiasi pozityvesni, nes judėdami gryname ore, gauname daugiau deguonies, o deguonis padeda pasigaminti daugiau laimės hormono serotonino. Prie pagerėjusios nuotaikos prisideda ir tai, kad žmonės atranda bendruomenę, kartais – tikrai artimų naujų draugų“, – teigiamais mokinių pokyčiais dalijasi trenerė.

Žygiuoti galima ir kelionių metu

Klubo „8 žingsniai“ mokymai vyksta Vingio parke, o išmokus taisyklingai žygiuoti, galima jungtis į klubo treniruotes. Pasak I. Gudiškienės, jos vyksta visais metų laikais, 52 savaites per metus, todėl kasmet yra suorganizuojama daugiau nei 100 treniruočių šiaurietišku žingsniu pažengusiems ėjikams.

„Taip pat kas mėnesį klubas keliauja į skirtingas šalies vietas, kur ne tik žygiuojame, bet ir susipažįstame su Lietuva, vyksta įvairios edukacijos. Tai nuostabi patirtis, nes galima klubo nariams parodyti, kokia graži mūsų Lietuva, nešti meilę savam kraštui. Kartas nuo karto su klubo nariais išvykstam į svečius kraštus – štai visai neseniai grįžome iš Islandijos, kur 12 d. šiaurietišku žingsniu pažindinomės su šia šalimi. Kitaip tariant, žygiuoti šiaurietiškai galima visur ir visada – tik reikia noro“, – pokalbį baigia moteris.

Tekstas: Karinos Vladičkės
Nuotraukos: iš asmeninio I. Gudiškienės archyvo