Po vėsaus pavasario birželį į Lietuvą greitai atkeliavo karšta vasara. Temperatūros stulpeliai staigiai šoktelėjo į viršų, o meteorologai fiksavo rekordinius karščius. Žmonės vasarą laiką leidžia ne tik prie vandens telkinių, bet ir sportuodami. Natūralu, kad šiltuoju metų laiku ir dauguma treniruočių vyksta po atviru dangumi.
Visgi didelis karštis nėra žmonių draugas. Ar karštas oras gali būti pateisinama priežastis praleisti treniruotę?
„Kaip ten yra sakoma – praleisti treniruotę neegzistuoja jokie pasiteisinimai, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė Agnė Buta. – Visgi karštomis dienomis, kai sunku net eiti didesnį atstumą, reikėtų rinktis ramesnę, žemo intensyvumo treniruotę, o kartais net geriau sportuoti uždaroje, gerai vėdinamoje patalpoje“.
Trenerės teigimu, sveiko žmogaus organizmas puikiai prisitaiko prie fizinio krūvio tiek esant šaltiems, tiek šiltiems orams.
„Tačiau sportuojant oro temperatūrai pasiekus 25 laipsnius, organizmui tenka kur kas didesnis krūvis, nes energija eikvojama ne tik judėjimui, bet ir šilumos perdavimui į aplinką. Temperatūrai šoktelėjus iki 30 laipsnių, iškyla dar didesnis pavojus – gresia šilumos smūgis, dehidratacija ar kraujo apytakos sutrikimas. Sportuoti karštą vasaros dieną gali būti itin pavojinga tiems, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, ar vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakojo A. Buta.
Jeigu esate nusiteikę treniruotis per karščius, būtina naudotis pagalbinėmis priemonėmis.
„Skysčiai yra pagrindinė pagalba apsisaugoti nuo dehidratacijos. Jei treniruotė intensyvi, reikėtų pagalvoti ir apie prarastus mineralus. Juos galime atstatyti vartojant tam tikrus papildus, – aiškino trenerė. – Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į paros laiką. Karštomis dienomis reikėtų vengti treniravimosi per pačius karščius, pavyzdžiui, vidurdienį. Geriau sportuoti ryte arba vakare. Taip pat derėtų trumpinti treniruočių laiką ir intensyvumą“.
Pati A. Buta neretai veda grupines treniruotes atvirose erdvėse. Ji prisipažįsta, kad treneriai įprastai būna pasiruošę keletą treniruočių variantų ir juos pritaiko prie oro sąlygų.
„Kiek prisimenu, dar neteko atšaukti treniruotės dėl didelio karščio, o pobūdį ir intensyvumą koreguojame ir pritaikome kaskart dėl įvairiausių priežasčių“, – teigė A. Buta.
Sportuojant esant aukštai temperatūrai, aprangą reikia rinktis tokią, kuri lengvai sugeria prakaitą ir jį išgarina. Drabužiai neturėtų varžyti, o sportuojant ant saulės, būtinas galvos apdangalas.
A. Buta rekomenduoja, jei yra galimybė, sportuoti basomis.
„Man asmeniškai labai patinka sportuoti basomis. Ir nesvarbu, ar tai namai, ar smėlis, ar žolė, ar asfaltas. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į daromus pratimus, kad juos atliekant, nepatirtumėte traumos“, – pridūrė trenerė.
Taigi, norint sportuoti vasarą, kliūčių neturėtų iškilti, tačiau į karštį numoti ranka negalima. Sportuojant karštuoju metų laiku, labai svarbu nuolat stebėti savo būsena. Karštis labai stipriai paveikia mūsų organizmą, todėl pajutus kokį nors negerą simptomą, reikėtų nutraukti treniruotę.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad dėl padidėjusio deguonies suvartojimo ir širdies susitraukimų dažnio, greičiau atsiranda nuovargis. Dėl tos pačios priežastis, po treniruotės karštyje gali prireikti ilgesnio atsistatymo nei po įprastos treniruotės salėje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Impuls, Simonos Pajaujienės
Intriguojantys vasaros futbolo perėjimai: solidus „Atletico“ žingsnis ir triukšmingas Lesteris