Vienas geriausių Lietuvos kanojininkų Vadimas Korobovas šiais metais vėl sublizgėjo svariais rezultatais. Šviežiausias jo pasiekimas – su Henriku Žustautu Miunchene (Vokietija) iškovoti Europos čempionato sidabro medaliai.
Po pasaulio ir Europos pirmenybių rugpjūčio mėnesį daugelis baidarininkų ir kanojininkų baigia savo sezoną bei pradeda ilsėtis. Visgi V. Korobovas nuo vieno sezono „peršoko“ ant kito – jis rugsėjo mėnesį varžėsi irklenčių pasaulio čempionate.
„Seniau esu bandęs tik turistinę irklentę, bet vienas draugas Airijoje, baigęs kanojininko karjerą, pradėjo irkluoti irklentę ir ėmė kalbinti mane. Nusprendžiau po sezono išbandyti jas ir aš. Taip atsitiko, kad po paskutinių baidarių ir kanojų varžybų praėjus dviems savaitėms, vyko pasaulio irklenčių čempionatas. Suradau bendraminčių, irklentę. Realiai turėjau tik tris treniruotes ir vykau į varžybas“, – prisiminė V. Korobovas.
Lenkijoje vykusiame pasaulio irklenčių čempionate V. Korobovas užėmė 17-ąją vietą sprinto (180 m) distancijoje. 16 km varžybose jis finišo nepasiekė.
„Irklentės artimos kanojoms tuo, kad čia irgi yra vanduo, reikia irkluoti. Visgi skirtumų yra nemažai – slydimas vandeniu visai kitoks. Be to, šis sportas atėjo iš pramoginės pusės, todėl atmosfera irgi kitokia. Irklenčių varžybose matau daugiau šypsenų, žmonės labiau atsipalaidavę. Kanojų varžybose visi būna piktai nusiteikę laimėti. Žinoma, noras laimėti ir irklenčių varžybose išlieka“, – prisipažino V. Korobovas.
V. Korobovas neslepia, kad į pasaulio čempionatą vyko ne dėl konkrečių rezultatų, o dėl apsižvalgymo.
„Irklenčių sporto šaka šiame čempionate mane labai sužavėjo. Manau, kad su jomis sportuosiu ir ateityje. Lenkijoje aukštų tikslų nekėliau, pasirodžiau neblogai, nors neturėjau daug treniruočių“, – teigė sportininkas.
Tituluotas Lietuvos kanojininkas neslepia, kad į irklenčių sportą norisi žiūrėti vis rimčiau, nes jis jau yra pripažintas kaip sparčiausiai populiarėjantis pasaulyje. Tą pastebėjusi, Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) irklenčių sportą priglaudė po savo sparnu ir pati organizavo minėtas planetos pirmenybes Lenkijoje.
„Žmonėms šis sportas patinka. Reikia pripažinti, kad kanojų irklavimas yra gana specifinė sporto šaka ir ne kiekvienas gali ten irkluoti. Tuo tarpu irklentės yra įvairiausių formų ir dydžių. Praktiškai visi gali paimti irklentę, irklą ir bandyti irkluoti. Nenustebčiau, jei ateityje irklenčių sportas pakeis kanojų irklavimą“, – kalbėjo V. Korobovas.
Irklenčių varžybos paprastai vyksta jūroje arba kituose atviruose vandens telkiniuose. Be sprinto ir maratono distancijų dar vyksta ir techninė rungtis, kurioje reikia varžytis irkluojant per bangas. Tai, pasak V. Korobovo, iš dalies primena ir banglenčių sportą.
„Galvojant apie sprintą, tai pasiruošimas yra kažkiek panašus į kanojų sportą. Yra ir panašumų, ir skirtumų. Nežinau, ar įmanoma suderinti šiuos abu sportus vienu metu, bet kitais metais jau planuoju rimčiau pasitreniruoti su irklentėmis. Neslėpsiu, kad patiko man jos“, – sakė V. Korobovas.
Tiesa, Lietuvoje irklenčių sportas dar nėra labai išvystytas. Nors yra rengiami Lietuvos čempionatai, o lietuviai išmėgina jėgas ir tarptautinėse varžybose, daugeliui irklentės vis dar asocijuojasi su ramiu pasiplaukiojimu ežere ar upėje.
„Pasaulio čempionatas parodė, kad vis daugiau šalių visame pasaulyje užsiima irklenčių sportu. Tiek pačių dalyvių, tiek šalių Lenkijoje susirinko daug daugiau negu jų dalyvauja kanojų varžybose. Tikiuosi, kad jis populiarės ir Lietuvoje“, – sakė V. Korobovas.
Norint užsiimti irklenčių sportu, reikia irkluoti ir ežeruose, ir jūroje. Lietuva tai turi.
„Sąlygos Lietuvoje yra. Gal jūra kiek šaltoka, bet tam yra hidrokostiumai. Pasiruošti varžyboms tikrai įmanoma ir Lietuvoje. Pats susitariau su viena įmone, kad man pagamintų irklentę, todėl kai viską sutarsiu, daugiau dėmesio skirsiu irklentėms“, – pabrėžė V. Korobovas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: ICF
Muaitai kovotoja ir trenerė G. Giedraitytė: „Moterų treniruotės yra stipresnės negu vyrų“