Ilgametė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Aušra Bimbaitė su profesionalės karjera atsisveikino beveik prieš dešimtmetį, tačiau nuo sporto ji neatitolo. Likimas susidėliojo taip, kad ji dabar dirba fizinio parengimo trenere – tik ne su krepšinio, o vandensvydžio klubu.
„Sporte buvau visada, nors apie trenerės darbą iškart negalvojau. Po krepšininkės karjeros labai greitai automatiškai atsirado žmonės, kurie mane įtraukė į treniruočių procesą ir taip pradėjau dirbti trenere. Po kurio laiko atėjo pasiūlymas iš Elektrėnų „Žaibo“ ir nusprendžiau, kad būtų įdomu pabandyti“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė A. Bimbaitė.
Nors fizinio pasirengimo treniruotės vyksta sporto salėje ir žvelgiant iš šono, daugelio komandinių sporto šakų atstovų užsiėmimai atrodo panašiai, A. Bimbaitė neslepia – vandensvydininkai turi savo ypatybių.
„Dirbant su vandensvydininkais yra nemažai specifikos. Pavyzdžiui, vandensvydžio žaidėjams reikia daug didesnį dėmesį skirti pečiams, lyginant su krepšiniu. Žinoma, viskas labai individualu, bet žvelgiant bendrai, jeigu krepšinyje traumingiausios vietos yra keliai, čiurnos, nugara, tai vandensvydinyje – pečiai, klubai ir kiek rečiau – keliai“, – vardino A. Bimbaitė.
Visgi specialistė sutinka, kad panašumų yra taip pat nemažai.
„Visų pirma – abi sporto šakos yra komandinės bei taip pat žaidžiama su kamuoliu. Krepšinyje reikia mesti į krepšį, o vandensvydinyje – į vartus. Abiem atvejais metimai atliekami iš riešo. Taip pat pastebiu, kad tiek krepšinyje, tiek vandensvydinyje yra nemažai panašių taktinių elementų“, – teigė A. Bimbaitė.
Visgi trenerė prisiminė, kad iš pradžių vandensvydis jai atrodė visiškai nesuprantamas – šiame sporte žaidžiama plaukiant arba plūduriuojant vandenyje, sportininkai neturi jokio atramos.
„Taip pat vandenyje reikia nemažai žaisti su kamuoliu, stumdytis, kovoti dėl vietos vandenyje, todėl galbūt vandensvydis yra kiek sudėtingesnis sportas“, – nuomone dalinosi A. Bimbaitė.
Su Lietuvos vandensvydžio čempionais ji dirba jau ketverius metus. Pirmaisiais porą metų ji ne tik ruošdavo vandensvydininkus Lietuvoje, bet ir kartu vykdavo į turnyrus užsienyje, žaidėjams vesdavo apšilimus.
„Vėliau komanda jau pradėjo daugiau dirbti savarankiškai ir didelės prasmės visą laiką būti šalia nebeliko, nes turnyruose būna gana intensyvus rungtynių grafikas“, – teigė A. Bimbaitė.
Elektrėnų „Žaibo“ komandoje rungtyniauja dauguma geriausių Lietuvos vandensvydininkų, o taip pat pajėgūs legionieriai iš Kroatijos, Serbijos, Juodkalnijos ir Sakartvelo. Pavyzdžiui, kroatas Ivanas Krapičius yra pasaulio bei Europos čempionas ir olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas.
„Dirbti su tokiais žaidėjais nėra sunku. Tie vandensvydininkai, kurie yra nemažai pasiekę, tiesiog rodo savo profesionalumą. Jie yra daug ką patyrę ir matę. Atitinkamai ir požiūris yra atsakingas – jie klauso, atlieka tai, ką turi atlikti. Nemažai dalykų jie jau patys žino iš patirties bei moka pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, turint tam tikrą traumelę. Tikrai puikiai sutariame ir su legionieriais, ir su lietuviais. Žinoma, naujokams iš pradžių reikia kažkiek laiko apsišlifuoti, priprasti, bet po to viskas būna gerai. Pati jaučiuosi įsiliejusi į komandą“, – pasakojo A. Bimbaitė.
„Žaibo“ klubas praėjusiais metais sėkmingai pasirodė europiniame fronte. LEN „Iššūkio taurės“ varžybose Lietuvos čempionai nukeliavo iki pusfinalio, taip užfiksuodami rekordinį pasiekimą.
Naujame sezone „Žaibo“ ekipa sėkmingai pasirodė LEN „Iššūkio taurės“ kvalifikaciniame turnyre Slovakijoje ir pateko į varžybų ketvirtfinalį.
„Šiame sezone aš tikiuosi pačio geriausio rezultato. Suprantu, kad varžovai kiekvienais metais keičiasi, daugelis komandų stiprina sudėtis, bet tikiu, kad „Žaibas“ kovos dėl aukščiausių vietų“, – šypsojosi A. Bimbaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Evaldo Šemioto
Dailiojo jojimo varžybose Slovakijoje – Justinos Vanagaitės-Samuilės auksas ir sidabras