Lietuvos paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė ilgą ir varginantį sezoną baigė su ryškiai sužibusiomis olimpinėmis viltimis. Būtent jos neleidžia nei sustoti, nei atsipalaiduoti, nors sportininkių rūpestis – ne tik tobulėti bei skinti pergales, bet ir ieškoti rėmėjų.
Patyrusi M. Paulikienė neslepia – tokio ilgo sezono ji nesitikėjo. Pirmuose turnyruose žaidusios pavasario pradžioje jos sezoną užbaigė tik lapkritį. Gerėjantys rezultatai ir sparčiai renkami olimpinės atrankos reitingo taškai privertė didelę metų laiko dalį leisti keliaujant ir dalyvaut turnyruose įvairiuose pasaulio taškuose. Nors labiausiai dėl to kenčia šeima, būtent jos palaikymas leidžia nepasiduoti.
„Žinojau, kad teks didžiąją dalį laiko praleisti be vaikų ir vyro. Visi išvažiavimai į varžybas psichologiškai nebuvo lengvi, juolab kai šeimoje yra du maži vaikai. Buvo tokių dienų, kai reikėjo išties daug ištvermės. Bet aš žinojau, kokiu keliu einu ir kartu su vyru priėmėme sprendimą siekti olimpinio kelialapio. Galima sakyti, kad šeima pasiaukojo dėl mano svajonės ir padeda man jos siekti. Visi – tiek kartu, tiek atskirai, ištvėrėme sezoną ir žvelgiame į priekį“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė M. Paulikienė.
Olimpiniame reitinge Pauliaus Matulio treniruojamos M. Paulikienė ir A. Raupelytė šiuo metu užima 22-ą vietą. Į olimpines žaidynes pagal reitingą pateks 19 komandų. Tai yra gana įspūdingas pasiekimas, žinant, kad ši pora kartu pradėjo žaisti tik nuo 2022 metų rudens.
„Nors turiu daug patirties, Ainė yra tikriausiai jauniausia mano porininkė. Kaip asmenybė ji yra visiškai kitas žmogus, todėl neturėjau dar patirties žaisti su tokia tinklininke. Ypač, kad A. Raupelytės kelias tinklinyje dar nėra ilgas. Prisipažinsiu, kad turėjau didelį krūvį, nes žinojau, jog Ainei nebus drąsu ir netrūks daug naujų dalykų bei baimės, nes ji yra gana jautrus žmogus. Norėjau padėti atlaikyti visą krūvį, nes šiemet turėjome ir pačias svarbiausias metų varžybas – Europos, pasaulio čempionatus. Man tai nėra svetima, bet partnerei viskas buvo nauja. Stengėmės dirbti ties šiais dalykais ir galiu pasidžiaugti tuo, kaip Ainė patobulėjo. Ji padarė labai didelę pažangą. Noras ir pastangos lėmė tai, kad jai pavyko per trumpą laiką pasiekti tokį rezultatą“, – kalbėjo M. Paulikienė.
Vertindama visos komandos progresą, M. Paulikienė neslepia, jog žaidimas buvo tarsi amerikietiški kalneliai. Buvo ir puikių turnyrų, buvo ir prastesnių, bet visi jie leido įgyti daug vertingos patirties.
„Visko buvo tiek daug, kad reikėjo tiesiog spėti viską virškinti“, – šypsojosi tinklininkė.
Gruodžio mėnesis yra vienintelis, kurį galima skirti poilsiui, pilnavertiškam pabuvimui su šeima ar draugais. Po didžiausių metų švenčių prasidės pasiruošimas lemiamam pusmečiui, po kurio paaiškės, ar mūsiškėms pavyks nugvelbti išsvajotą olimpinį bilietą. Bet būtent čia ir prasideda skaudi Lietuvos paplūdimio tinklininkų realybė – kelionės, treniruotės ir stovyklos kainuoja didžiulius pinigus, o M. Paulikienė ir A. Raupelytė verčiasi tik šeimos narių bei rėmėjų parama.
„Situacija liūdna, nes kaip profesionali komanda, kuriai olimpinės žaidynės yra pasiekiamos ranka, turime labai prastas sąlygas. Turime tik penkias treniruotes per savaitę ant smėlio, kas yra labai mažai. Fizinio pasirengimo treniruotes aš atlieku tiesiog namuose, nes neturime galimybių samdytis fizinio parengimo trenerio. Ainė šiek tiek vaikšto į salę, bet tai nėra pilnavertiškos treniruotės“, – atskleidė M. Paulikienė.
Nors situacija išties liūdna, sportininkės demonstruoja, kad viskas yra įmanoma, o besibaigiančių metų rezultatai tą tik patvirtina. Pasak tinklininkės, praėjusiais metais rėmėjų pagalba leido išvykti į visus norimus turnyrus ir iškovoti svarbius reitingo taškus. Kitąmet poreikiai bus dar didesni. M. Paulikienė viliasi, kad į Lietuvos paplūdimio tinklininkų pasiekimus dėmesį atkreips vis daugiau įmonių ar organizacijų ir atsiras galimybių bent iš dalies pasiruošimu prilygti elitinėms komandoms.
„Norime pakeisti šią situaciją, kad turėtume ir fizinio parengimo trenerį, ir visus kitus dalykus, reikalingus norint patekti į olimpines žaidynes. Bandome suktis kaip galime, ieškome rėmėjų, kalbamės su esamais partneriais. Naujame sezone reikės ne tik varžybų, bet ir stovyklų. Šiuo metu dar negalime būti tikros ar pavyks išpildyti visą varžybų ir stovyklų planą“, – sakė M. Paulikienė.
Paskelbtame naujame kalendoriuje galima pamatyti, kad „Elite16“ ir „Challenger“ turnyrai pirmajame pusmetyje vyks Katare, Brazilijoje, Meksikoje, Kinijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
M. Paulikienė prisipažįsta, kad visais reitingo skaičiavimais ir kelionių planavimais užsiima jos vyras Simas, kuris atlieka savotiško komandos vadybininko pareigas.
„Realiai iki pat birželio mėnesio turėsime važinėtis po turnyrus. Matėme, kad tikriausiai teks vėl išvykti ne vienai savaitei, kad sudalyvautume visose varžybose. Laukia tikrai ilgas sezonas, todėl stengsimės kuo geriau jam pasiruošti“, – pabrėžė M. Paulikienė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Lietuvos golbolininkai iškovojo Europos čempionato sidabrą