Burtais Timberland batus laimėjo Inga Račkauskaitė! Ačiū visiems kitiems už aktyvų dalyvavimą!
Timberland 6“ Work Boot, Sportland darbuotojams žinomi kaip „yellowboots‘ai“ arba #10061, o pirkėjams tiesiog Timberlandai, nukeliavo ilgą kelią nuo jų pasirodymo 1973 metais.
Iš pradžių tai buvo darbiniai tvirti ir atsparūs Naujosios Anglijos statybininkų batai. Tačiau laikui bėgant šešių colių aukščio vandeniui nepralaidaus nabuko batas tapo hip hop‘o stiliaus simboliu. Dažnai matomas tiek nešiojant, tiek filmuojant vaizdo klipus. Nuo Notorious B.I.G. iki Kanye West.
Istorija, kaip Timberland prekinis ženklas tapo populiarus hip hop‘o kultūroje, yra pakankamai keista. Timberland niekada nelaikė hip hop‘o atlikėjų ir klausytojų savo tiksline auditorija ir sužinoję apie tai, kad jų bateliai migruoja nuo sunkiai dirbančių statybininkų jaunosios urbanistinės auditorijos link, bandė atsiriboti nuo to. Tačiau kaip ir daugumos subkultūrų pamėgtų prekinių ženklų (Vans, Dr. Martens, Converse), šiandieninis prekės ženklo identitetas būtų sunkiai įsivaizduojamas be hip hop‘o.
90-ųjų pradžioje Timberland puikiai tiko sunkiai dirbantiesiems, jiems tiko batelio nepralenkiamas patvarumas bei itin stiprus nepralaidumas vandeniui, tačiau kompanija pastebėjo keistą tendenciją Niujorke. Didžiojo obuolio suteneriai, reperiai, narkotikų pardavėjai bei visi kiti gatvių gyventojai, kad ir nutolę šimtais kilometrų nuo tikrosios Timberland širdies, pirko Timberland batus tarsi pamišę.
Kaip savo knygoje „Buying in“ rašė vartotojų elgsenos turinėtojas ir žurnalistas Robas Walkeris, „pasak legendos, pirmieji urban Timberland pirkėjai buvo Niujorko narkotikų pardavėjai – jiems tekdavo visą naktį praleisti lauke ir tam reikėjo pačios geriausios avalynės – sausos bei šiltos. Norėdami susitapatinti ir išplėsti „sunkiai besiverčiančiųjų“ archetipą, miesto reperiai pasekė iš paskos ir netrukus bateliai buvo matomi visur. Ant Tupac‘o kojų, Biggie tekstuose, Wu Tang narių garderobe, Mobb Deep albumo viršelyje. Populiarus hip hop‘o žurnalas Vibe rašė, kad „visi, nuo gatvės karalių iki prisiplakėlių, šliaužiojo aplinkui su savo šešių colių statybininkų batais, nes jie puikiai atrodo urbanistinių elementų fone – cemento, spigliuotos vielos ar dužusio stiklo.“
Timberland laikė save grynu, arti žemės esančiu prekės ženklu ir kaip beįmanydami stengėsi atsiriboti nuo naujai atrasto gatvių kultūros identiteto. Timberland direktorius Jeffrey Swartz (kompanijos įkūrėjo Nathan Swartz anūkas) 90-ųjų pradžioje duodamas interviu The New York Times sakė „Jei tu nori pirkti Timberland‘us ir nesi mūsų tikslinės grupės narys, mūsų batai tavo gyvenimo būdui yra netinkami ir distribucijos teisės nebus suteikiamos.“ Tai ne tik neatbaidė, bet paskatino juos pirkti. Kelionė į Naujosios Anglijos miestelius pirkti Timberland‘ų tapo nauja patirtimi, savotiška piligrimine kelione.
Laikai pasikeitė. Timberland, suvokdami, kad negali atgrasinti hip hop’o kultūros ir statybininkų batų slėpti tik Naujojoje Anglijoje, hip hop’o kultūrą priėmė išskėstomis rankomis. Timberland pradėjo dalinti batus nesuskaičiuojamam kiekiui atlikėjų (Outkast albumų viršeliai), išplėtė savo kolekciją ir ją padarė urbanistiškesnę (turbūt matėte rožinius batus) ir pradėjo bendradarbiauti su tokiais laisvalaikio prekės ženklais kaip: Supreme, Black Scale, Ronnie Fieg, Billionaire Boys Club, Stussy.
Vasaros bėgimų sezoną užbaigs Vilniaus 20 km bėgimas