Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatai bei LLAF taurės varžybos – šie startai lengvaatlečiams taps svarbiausiais šią vasarą po to, kai buvo nukeltos olimpinės žaidynės ir atšauktas Europos čempionatas. Maža to, vasaros sezono metu nebus galima nei vykdyti normatyvų, nei rinkti olimpinės atrankos reitingo taškų.
Tačiau motyvaciją ruoštis sezonui kelia nekuklus tikslas – pagerinti Lietuvos rekordą. To šiemet sieks kone dešimtis lengvaatlečių. Kurie iš jų turi didžiausius šansus?
Simas Bertašius (1500 m bėgimas)
Dabartinis Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius karantino metu sezonui ruošiasi Slovakijoje – ten bėgikas praleido jau daugiau nei du mėnesius. Tikimybę pagerinti 1500 m rungties rekordą – nubėgti greičiau nei per 3 min. 39,01 sek. – didina ne tik turėtos geros sąlygos ruoštis, bet ir puiki sportinė forma žiemą.
„Žiemą gerėjo rezultatai, buvo uždarų patalpų rekordas, ir Lietuvos čempionatų rekordas, todėl ir dabar tikslai yra aukšti. Žinoma, į stovyklą išvykau su tikslu ruoštis aukščiausio rango varžyboms, bet manau, kad rekordą pagerinti galima ir vietinės reikšmės varžybose, kaip Lietuvos čempionatas ar Baltijos šalių čempionatas. Tą dariau 2018 metais, kai rekordas krito triskart, turiu visus šansus tą pakartoti šiais metais“, – teigė S. Bertašius.
Sportininko negąsdina tai, kad siekti geriausio savo rezultato gali tekti be didesnės konkurencijos – 2018 metais visus tris kartus šalies rekordus jis gerino Lietuvoje arba Latvijoje.
„Žinau, kad galiu bėgti vienas, kad tą moku daryti. Tai manęs negąsdina, su tinkamu nusiteikimu galima tą padaryti vienam“, – sakė Europos čempionato finalininkas S. Bertašius.
Praėjusiais metais lengvaatletis pamatus sezonui klojo Kenijoje, o šiemet pasirinko saugesnį variantą – aukštikalnes Europoje, kuriose treniruočių stovyklą rengia nebe pirmą kartą.
„Sunku lyginti stovyklas Kenijoje ir Slovakijoje dėl to, nes skiriasi mano forma, kurią turėdamas aš važiavau į jas. Pernai žiemos sezonas nebuvo labai sėkmingas, savijautos atžvilgiu nebuvo taip gerai, kaip šiemet. Šiais metais nuo pat pirmų varžybų jaučiau, kad ta forma tik gerėja, tad į stovyklą išvykau geros formos“, – paaiškino S. Bertašius.
Agnė Lukoševičiūtė (kūjo metimas)
Praėjusiais metais JAV gyvenanti kūjo metikė Agnė Lukoševičiūtė tapo sezono atradimu. Žaibiškai progresavusi lietuvė keliskart viršijo nuo 2007 metų gyvavusį šalies rekordą, tačiau varžybų metu merginai nebebuvo kur atlikti privalomos dopingo kontrolės, todėl šie rekordai nebuvo patvirtinti.
Vis dėlto vasarą sugrįžusi į Lietuvą šalies čempionate kūjį A. Lukoševičiūtė švystelėjo 60,48 m, atliko visas privalomas procedūras ir šis rezultatas buvo patvirtintas kaip naujas šalies rekordas.
„Labai norėčiau Lietuvos rekordo, bent truputį pagerinti. Manau, jis bus, jei tik bus, kur jį pasiekti. Abejoju, kad Amerikoje vyks varžybos, viskas atšaukta. Nebent atvykčiau į Lietuvą ir padaryčiau asmeninį rekordą čia, būtų smagu prisidėti porą metriukų“, – šyptelėjo A. Lukoševičiūtė.
Lengvaatletė tikisi, kad jai pavyks grįžti į Lietuvą ir šią vasarą, tačiau situaciją apsunkina ne tik COVID-19 virusas, bet ir tai, jog baigėsi žaliosios kortos galiojimas. 10 metų už Atlanto su šeima gyvenanti sportininkė jau pradėjo kortos pratęsimo procesą, tačiau dėl karantino jis sustojo, tad šiuo metu lietuvė negali išvykti iš šalies.
Vis dėlto treniruotes A. Lukoševičiūtė tęsia net ir nežinodama, ar šią vasarą jai bus nors vienerios varžybos.
„Treniruočių procesas nesustojo karantino metu. Mano koledžas išsiuntė mus visus namo dar kovą ir atšaukė sezoną. Su treneriu bendraujame internetu, o treniruotėms susiradau vietą, kur galiu metyti kūjį – bažnyčios mašinų aikštelėje. Turiu savo svarmenų, tik gaila, kad uždaryta sporto salė. Treniruojuosi, jaučiuosi gerai, viskas gerėja“, – savijauta džiaugėsi A. Lukoševičiūtė.
Gediminas Truskauskas (200 m bėgimas)
0,21 sek. – tiek iki 200 m rungties Lietuvos rekordo trūksta Gediminui Truskauskui. Vilniaus sporto klubo „Cosma“ sprinteris praėjusią žiemą viršijo 2019 metų Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą net ne savo pagrindinėje, bet 60 m rungtyje. Dažniausiai sėkmingi žiemos startai pranašauja sėkmingą vasarą. Ar gali G. Truskauskas tapti šalies rekordininku?
„Visas vasaros sezonas gerokai pasistūmėjo į priekį, varžybų skaičius gerokai sumažėjo, o pasiruošimo sąlygos buvo gana ribotos, tad rekordą pasiekti bus kiek sunkiau. Tačiau neabejoju savo trenerio Marto Skrabulio sistema, manau, buvo optimaliai prisitaikyta, kuo geriau išnaudotos visos sąlygos. Motyvacija siekti kuo aukštesnių rezultatų ir Lietuvos rekordo išlieka maksimaliai didelė“, – teigė G. Truskauskas.
Greičiausiai šalies istorijoje 200 m yra įveikęs Europos čempionato finalininkas Rytis Sakalauskas: 2011 m. nuotolį jis nubėgo per 20,74 sek.
„Rytis yra pasiekęs tikrai stulbinamai aukštų rezultatų, yra puikiai žinomas, palikęs didelį pėdsaką Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje. Manau, daug sprinterių nori pasiekti tokį aukštą lygį, jo rezultatai – motyvuoja. Man dar tikrai yra kur tobulėti, bet, laikui bėgant, galbūt pavyks priartėti“, – vylėsi G.Truskauskas.
Karantino metu sprinteriui teko laikytis saviizoliacijos, o ir jai pasibaigus treniruočių sąlygos nepriminė idealių – dirbti stadione lengvaatlečiui nebuvo galimybių.
„Karantinas pasiruošimui labai kojos nepakišo, galbūt ne viskas pavyko pagal planą, kalbant apie pačias stovyklas, tačiau prisitaikėme. Visas negatyvias mintis veja prisiminimai apie žiemos sezoną ir tai, kad pavyko pasiekti 60 m rungties asmeninį rekordą be galimybės bėgioti manieže Vilniuje – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – sakė jaunasis sprinteris.
Tekstas: Lietuvos lengvosios atletikos federacijos
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
TOP-5: olimpiečiai, sužibėję didžiojo kino ekranuose