Biatlonininkas Vytautas Strolia išgyvena geriausią ir įsimintiniausią sezoną karjeroje. Kartu su vis gerėjančiais rezultatais biatlono trasose sportininkas šiemet pasiekė ir dar svarbesnę pergalę – jis tapo tėvu.
Įdomu tai, kad geriausią savo rezultatą pasaulio taurės etapuose – 20-ą vietą – sportininkas Oberhofe (Vokietija) iškovojo tą pačią parą, kai jo žmona Vilda pagimdė dukrą Vytenę. Iki šiol nei vienam Lietuvos biatlonininkui vyrui nėra pavykę patekti į pasaulio taurės etapų 20-uką.
Bendroje pasaulio taurės įskaitoje šiuo metu V. Strolia užima aukščiausią vietą tarp lietuvių ir yra 50-as.
Apie sėkmingą sezono pradžią bei naujus šeimyninius iššūkius – „Sportlandmagazine.lt“ interviu su V. Strolia.
Kas lėmė tokius gerus rezultatus sezono pradžioje?
Rezultatai dar nėra kažkuo labai ypatingi ar stebuklingi, bet bendrai žiūrint, padarytas žingsnelis į priekį. Visa Lietuvos komanda pasistūmėjo į priekį. Džiugu dėl to, bet būtų gerai dar šiame sezone panašius rezultatus pakartoti. Juos lėmė nuolatinis darbas, naujas treneris iš Baltarusijos Sergejus Sakalovskis. Visi dirbame kartu ir taip einame į priekį.
Ką naujo įdiegė specialistas iš Baltarusijos?
Vasarą tikrai padaugėjo darbo sporto salėje, jėgos treniruočių. Stengėmės sustiprinti raumenyną, kas yra gana svarbu. Atsirado nemažai funkcinių treniruočių ir apskritai yra planingumas viso sezono metu.
Kokios mintys buvo galvoje startavus pasaulio taurėje iškart po žinios apie dukros gimimą?
Po starto visas dėmesys buvo nukreiptas į trasą ir tuomet nėra galimybių galvoti apie kažką kitą, bet žinoma, kad po tos žinios emocijos buvo labai geros. Jų neįmanoma papasakoti, tą tik tėvai gali suprasti. Manau, kad tai man suteikė papildomą postūmį. Ir kartu suteikė informacijos, kad prieš varžybas nebūtina sutelkti visą dėmesį tik į startą. Varžybose turėjau dalyvauti, nes tai yra mano darbas, bet emociškai galėjau kažkiek atsipalaiduoti.
O ar nebuvo galimybės praleisti etapą ar vieną kitą startą dėl grįžimo namo?
Iš pradžių planavome, kad žmona pagimdys per kalėdinį laikotarpį. Tuo metu galėjau būti namie, praleidau Lietuvos čempionatą, bet viskas užsitęsė. Tarp penkto ir šešto pasaulio taurės etapo treneris leido kelioms dienoms grįžti namo ir galėjau grįžti pas šeimą. Po šešto etapo treneris labai norėjo, kad mes vyktume treniruotis į kalnus ir ten išbūtume tam tikrą dienų skaičių, reikalingą ruošiantis pasaulio čempionatui, bet tuo metu labai norėjau grįžti namo ir tą padariau.
Šiais metais žiema Lietuvoje tokia, kad sniego praktiškai nebuvo. Ar tai jums turi kažkiek įtakos?
Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, prieš išvykimą į pasaulio taurės etapą, visada stengiamės būti Lietuvoje. Tuo metu stengiamės padaryti nedidelę stovyklėlę Ignalinoje, kai būna sniego. Tada būna daug geriau. Šiemet buvo dilema, ką daryti. Dalis komandos dalyvavo Lietuvos čempionate Estijoje, todėl iš Lietuvos turėjo išvykti iškart po Kalėdų. Aš likau Lietuvoje, nes norėjau daugiau pabūti su šeima, todėl teko treniruotis su riedučiais, bėgiojant ar leidžiant laiką sporto salėje. Žinoma, nėra čia didelės tragedijos, bet visada norisi, kad žiemą būtų kuo daugiau sniego. Jeigu sniego būtų pakankamai, tai atsirastų galimybių dažniau grįžti į Lietuvą.
Netrukus startuoja pasaulio čempionatas. Kokie lūkesčiai?
Yra tam tikri tikslai ir lūkesčiai, bet nesu linkęs apie juos šnekėti. Po sezono galėsiu pasakyti, ar juos išpildžiau, ar ne. Kai pradedi apie juos šnekėti, tai dažniausiai būna neigiamas efektas.
Pasaulio čempionatas vyks Italijoje, Antholco mieste. Ar ten esanti trasa yra palanki lietuviams?
Man asmeniškai Antholcas būtų visai nieko vieta, tik ten yra didelis aukštis. Mano organizmui tai nėra gerai, nes jis sunkiau reaguoja į didelį aukštį, bet pati trasa man patinka, ji labai greita, tik prie šaudyklos yra sunkus prišliaužimas. Daugiau nieko išskirtinio nėra. Man tokia trasa tinka, todėl viskas turėtų būti gerai.
Atviras Europos čempionatas iškart po to vyks Estijoje. Kol kas panašu, kad ten varžybos vyks ant dirbtinio sniego. Ar toks sniegas turi kažkokios įtakos pasirodymams?
Didelis klausimas, ar ten čempionatas įvyks. Kaip tik komandoje diskutavome apie tai, kiek jie to sniego prigamins. Norėtųsi, kad viskas vyktų pagal planą. O pats dirbtinis sniegas neturi įtakos, net ir pasaulio taurėje didžioji dalis trasų būna padengtos dirbtiniu sniegu, tik ant viršaus gali būti natūralaus. Daug kur būna vien tik dirbtinis sniego, todėl svarbiausia, kad organizatoriai suspėtų prigaminti reikalingą kiekį.
Ar turite idealą sporte?
Nelabai, aš toks žmogus, kad man visi yra konkurentai. Yra elitiniai sportininkai, iš kurių galima mokytis technikos, psichologijos, teisingų sprendimų priėmimo, bet konkretaus idealo, į kurį žiūrėčiau išpūtęs akis, tikrai nėra. Visi sportininkai yra konkurentai trasoje ir draugai po varžybų.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Andrei Ivanov
R. Miliauskaitė – pirmoji Lietuvos atletė, kuri dalyvaus „CrossFit“ žaidynėse