37 metų šveicarą Rogerį Federerį pažįsta net tie, kurie nesidomi tenisu. Nereikėtų tuo stebėtis, nes šio žmogaus karjera itin ryški.
Šių metų vasarį į pasaulio reitingo viršūnę sugrįžęs R. Federeris laimėjo net 20 Didžiojo kirčio serijos turnyrų: aštuonis kartus triumfavo Vimbldone, šešis atvirajame Australijos čempionate, penkis atvirosiose JAV pirmenybėse ir vieną atvirajame Prancūzijos čempionate. Titulų sąrašas atrodo begalinis, R. Federerio laimėjimai įspūdingi, bet jų pasiekti galima tik sunkiai dirbant.
R. Federeris, kaip profesionalas, tvirtai stovi ant žemės – tiek bendraudamas su žiniasklaida, tiek aikštėje jis sudaro šilto žmogaus įspūdį. Dėl natūralaus ir laisvo būdo atrodo, tarsi jis sklęstų aikštėje iš vienos vietos į kitą minimaliais, lengvais judesiais. Tačiau tuo pat metu jis valdo visą aikštę ir visada užima gerą poziciją.
Bet taip buvo ne visada. Pradėjęs lankyti teniso treniruotes jis elgėsi kaip maištininkas ir buvo linkęs palaidyti raketę.
Neramus energijos kamuolys
Nors R. Federeris pirmą kartą raketę į rankas paėmė būdamas trejų, žaisti pradėjo nuo šešerių metų, o rimtu užsiėmimu tenisas tapo tada, kai jam suėjo aštuoneri.
Iš pradžių tai buvo greičiau papildomas hobis, nes didžiausia R. Federerio aistra buvo futbolas.
Vaikystėje jis buvo linksmas ir žaismingas berniukas, rodėsi, turintis neišsenkančias energijos atsargas. Jį buvo sunku atitraukti nuo sporto, ypač nuo žaidimų su kamuoliu. Jis buvo lyg energijos kamuolys, visada pasiruošęs išmėginti jėgas tiek su tėvais, tiek su mokytojais. Ir mokyklos direktorius pripažįsta, kad su šiuo vaiku nebuvo lengva – berniukas buvo emocionalus ir nenustygo vietoje, nuolat bruzdėjo. Jo jaunystės draugai sako, kad su Rogeriu niekada nebūdavo nuobodu. Kartu pridaryta išdaigų, o raketės skraidydavo aikštėje į visas puses. Už tai juos bausdavo bėgimo ratais ar siųsdavo namo.
Žmonės keičiasi
Nutrūktgalviškumas turėjo įtakos R. Federerio polinkiui staiga įsikarščiuoti, nors dabar, matant ramų ir tvirtą žaidėjo būdą, sunku tuo patikėti. Vis dėlto vienas buvęs Regerio treneris prisimena jį kaip mažąjį velniūkštį, kuris nevengė aikštėje mėtyti rakečių, šaukti, keiktis ir niekada nemokėjo susitaikyti su pralaimėjimu arba prieš jį laimėtu gražiu tašku. Kartą jaunasis tenisininkas iš piktumo pasislėpė po teisėjo kėde, iš po kurios buvo sunku jį išvilioti. Arba štai sykį po vieno mačo jį vežusiam tėvui neliko nieko kita, kaip ištempti Rogerį iš automobilio ir įkišti jo galvą į sniegą, kad vaikinas nusiramintų.
Sporto psichologas Chrisas Marcolas padėjo Rogeriui padaryti esmines išvadas, susiimti ir aikštėje elgtis drausmingai. Labai svarbų vaidmenį keičiant R. Federerio elgesį turėjo buvęs jo treneris Peteris Carteris. Tragišką trenerio mirtį Rogeris sunkiai išgyveno, pasikeitė jo elgesys, ypač aikštėje.
Stiprus net ir po traumų
Jaunasis R. Federeris galėjo pykti arba būti labai nusivylęs, bet jis niekada nenorėjo nusileisti. Jo karjeroje buvo pakilimų ir nuopuolių, bet atsidavimas ir meilė tenisui jį visada sugrąžindavo į aikštę. Nors 2008-aisiais jį alino mononukleozė, 2013 m. buvo sužeista nugara, o 2016 m. operuotas kelis, ilgai užtruko reabilitacija, bet teniso dievai jį visada saugojo.
Nepaisant gana didelio teniso žaidėjo amžiaus bei traumų 2018-ieji R. Federeriui atnešė dvidešimtąjį Didžiojo kirčio turnyro titulą. Šį titulą jis laimėjo būdamas 36 metų ir 173 dienų amžiaus. Vyriausias laimėtojas – 37-erių Kenas Rosewallas, kuris būdamas tokio amžiaus laimėjo Australijos atvirąjį turnyrą.
Regis, R. Federeris dar nemąsto apie savo karjeros pabaigą. Ir kodėl turėtų? Nerimauti turėtų jo konkurentai, nes jis mėgaujasi buvimu aikštėje labiau nei kada nors anksčiau, o tai įrodo, kad sportininkas konkurentams dar kurį laiką ketina pateikti iššūkių. R. Federeris sako: „Aš laimingas, kad dar žaidžiu, esu sveikas, vis dar žaidžiu gerai, mano žaidimo technika aukščiausio lygmens, todėl suteikiu sau galimybių.“
Nors tai atrodo stebėtinai paprasta, tačiau negalima tikėtis, kad R. Federerio kelyje neiškils jokių naujų kliūčių. Jis ir toliau turi sunkiai dirbti, sugebėti sutelkti visą dėmesį ir pasiruošti netikėtumams. Didžiojo tenisininko istorija vis dar tęsiasi.
R.Federerio karjera skaičiais
Pirmoji pergalė Didžiojo kirčio turnyre – 2003 m.
Iš visų Didžiojo kirčio turnyrų laimėta – 10 proc.
Didžiojo kirčio turnyrų iš viso laimėta – 20 kartų.
Vimbldono turnyrų laimėta – 8 kartus.
Australijos atvirajame čempionate nugalėta – 6 kartus.
JAV atvirosiose pirmenybėse nugalėta – 5 kartus.
Prancūzijos atvirosiose pirmenybėse nugalėta – 1 kartą.
ATP turnyrų laimėjimai – 97.
Duomenys apie Rogerio Federerio jaunystę paimti iš Chriso Bowerso knygos „Rogeris Federeris – visų laikų didžiausias“.
Bendros treniruotės su Ričardu Berankiu
Rogeris Federeris meistriškumo laiptais padėjo kilti ir geriausiam Lietuvos tenisininkui. Dar 2007 m., kai Ričardui Berankiui tebuvo septyniolika ir jis tik žengė į profesionalų pasaulį, lietuvis sulaukė Šveicarijos superžvaigždės pasiūlymo tapti jo treniruočių partneriu dvylikos dienų stovykloje Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Viskas buvo fantastiška. Labai įspūdinga. Rogeris labai draugiškas žmogus. Toks paprastas paprastas“, – po stovyklos Dubajuje įspūdžiais dalijosi R. Berankis.
Vėliau R. Berankis dar ne kartą treniravosi su R. Federeriu prieš Didžiojo kirčio serijos turnyrus. Tačiau varžybose šiedu tenisininkai nė sykio nerungtyniavo vienas prieš kitą.
Tekstas: Keilit Aedma
Nuotraukos: Nike
Išsipildžiusi svajonė: gyvenimas prabangioje jachtoje