Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, rankinio ir kitų sporto šakų aikštėse su sportininkais kartu bėgioja rungtynėms vadovaujantys teisėjai. Praktiškai visose komandinėse sporto šakose arbitrai naudoja tos pačios rūšies švilpukus, tačiau aprangos subtilybių skirtumų galima rasti nemažai.
Krepšinis
Krepšinio teisėjams trys svarbiausi aprangos elementai yra marškinėliai, kelnės ir avalynė.
Marškinėlius kiekviena krepšinio lyga – nuo mėgėjų iki aukščiausio lygio tarptautinių čempionatų – suteikia savo. Būtent organizatoriai nustato ir spalvas, ir kiek kokių reklaminių logotipų turi būti.
„Kelnės privalo būti juodos ir klasikinės. Negali būti „treninginės“. Avalynė privalo būti juoda, negali būti su aukštu kulnu ar auliuku, kaip krepšininkų. Nežinau, kodėl kelnės būtinai privalo būti juodos ir nemačiau to jokiose taisyklėse, bet taip yra priimta. Kojinės taip pat yra juodos, kad nesimatytų bėgant“, – aiškino krepšinio teisėjas Marius Naruševičius.
Švilpukai krepšinyje yra skirtingų rūšių, bet skiriasi tik garso dažnis. Jie turi būti skirti didelei patalpai, viduje nėra rutuliuko. Toks švilpukas yra tinkamas didelėms patalpoms ir girdisi esant triukšmui tribūnose. Analogiški švilpukai naudojami ir kitose komandinėse sporto šakose.
„Pastebėjau, kad švilpuko garsas geriau sklinda pilnoje salėje, o ne tuščioje. Esu švilpęs tuščioje salėje, tai garsas ten kažkaip greitai nuslopsta. Stipriausiose lygose teisėjus viskuo aprūpina pati lyga. Tuo tarpu žemesnėse Lietuvos lygose teisėjams yra suteikiami tik marškinėliai ir striukės, su kuriomis reikia sustoti prieš rungtynes“, – pridūrė M. Naruševičius.
Iš nematomų dalykų krepšinio teisėjai turi specialius diržus, kurie prispaudžia marškinėlius prie kūno ir neleidžia jiems lamdytis ar išlįsti atliekant įvairius judesius rankomis.
Kaip kuriose tarptautinėse lygose ant teisėjų kojos yra įmontuojami specialūs laikrodžiai, kurie matuoja įvairius parametrus ir nustato teisėjų būklę.
Dar viena įdomybė – krepšinio teisėjai negali būti su barzdomis.
„Kaip mes juokaujame, taip yra todėl, kad mūsų nevadintų Kalėdų seneliais. Turi būti tvarkingas įvaizdis – jokių ypatingų šukuosenų, ilgų plaukų (išskyrus moteris), kasyčių, dredų“, – šypsojosi M. Naruševičius.
Futbolas
Sporto karaliaus – futbolo – teisėjai išskirtinų aprangos elementų neturi. Priklausomai nuo oro sąlygų, yra dėvimi marškinėliai trumpomis arba ilgomis rankovėmis, šortai, getrai ir futbolininkų bateliai. Jeigu labai vėsu, galima mūvėti ir apatines kelnes.
„Aprangos spalva priklauso nuo gamintojo, bet ji turi skirtis nuo abiejų komandų žaidėjų ir vartininkų spalvos“, – teigė vienas geriausių Lietuvos futbolo teisėjų Gediminas Mažeika.
Lietuvos futbolo A lygoje organizatoriai nuperka teisėjams aprangas. Tuo tarp aukščiausiose Europos lygose teisėjai gali vilkėti aprangas su rėmėjų logotipais ir pagal sutartį gauti pinigus.
„Švilpuką pasirenka teisėjai. Jau daug metų populiariausi yra „Fox 40” švilpukai ir aš visą karjerą dirbu su jais, nors dabar rinkoje yra ir daugiau specializuotų švilpukų“, – sakė G. Mažeika.
Futbolo teisėjai paprastai į rungtynes atvyksta su sportine apranga. Nors anksčiau būdavo įprasta vilkėti kostiumus.
„Yra niuansų dėl aprangos, su kuria teisėjai atvyksta į rungtynes ir išvyksta. Anksčiau visada važiuodavome su kostiumais, o dabar jau porą metų yra priimta, kad galima į rungtynes vykti su sportine apranga. Norima sukurti tokį įvaizdį, kad teisėjas irgi yra sportininkas. Lietuvoje šiuo klausimu dar vyksta diskusijos“, – pridūrė G. Mažeika.
Ledo ritulys
Visai kita teisėjų uniformos specifika yra ledo ritulyje. Šis kietas sportas reikalauja daug didesnių saugumo elementų.
Visame pasaulyje yra priimta, kad teisėjų marškinėliai yra dryžuoti (juodomis ir baltomis linijomis), o kelnės ir šalmas – juodos spalvos.
„Kelnės yra iš storesnės medžiagos, kad išvengtų plyšimų. Iš tikro teisėjai turi beveik tokią pačią ekipuotę kaip ir ledo ritulininkai. Kai kelnės yra paprastos, tai yra papildomai užsimaunami nedideli šortai su visokiais paminkštinimais. Bet yra ir specialios kelnės su įsiūtomis apsaugomis“, – pasakojo Lietuvos ledo ritulio teisėjų vadovas Tomas Lauksėdis.
Teisėjai, kaip ir ledo ritulininkai, po apranga dėvi blauzdų, kelio, alkūnių, krūtinės apsaugas, antpečius bei šalmą. Tik jos kiek mažesnės nei žaidėjų, kad netrukdyti laisviau čiuožti.
Kadangi rungtynės vyksta vėsioje patalpoje, po apačia dėvimi termo rūbai.
Tarptautinė federacija ir dauguma pasaulio lygų reikalauja dėvėti standartinės spalvos aprangas. Kai kuriose būna išimčių, pavyzdžiui – balti šalmai. Privaloma, kad pačiūžų raišteliai būtų balti. Kai kuriose lygose marškinėlių dizainas yra pakeičiamas.
„Raišteliai negali laisvai kabėti, todėl tam yra speciali kojinė ant pačiūžos ir kojos šarvo, kad būtų galima tuos raištelius paslėpti ir kad kelnių klešnės nebūtų ant pačiūžų auliuko.
Lietuvoje teisėjams aprangas iš dalies finansuoja asociacija „Hockey Lietuva“, o kitą dalį teisėjai susimoka patys“, – aiškino T. Lauksėdis.
Rankinis
Rankinyje teisėjų apranga yra gana paprasta. Įprastai teisėjai vilki marškinėlius, šortus ir įprastus bėgimo batelius.
„Rankinyje nieko ypatingo nėra. Tiek šortai, tiek marškinėliai turi turėti kišenes, nes mums yra reikalingos trys kortelės. Bet teisėjai patys nusprendžia, kuriose kišenėse kokias korteles laikyti“, – sakė vienas geriausių Lietuvos rankinio teisėjų Vaidas Mažeika.
Pasak jo, bėgimo bateliai turi būti priderinti prie aprangos, o kojinės privalo būti tamsios. Aprangos spalva gali skirtis.
„Lietuvoje mes turime tris spalvas, o užsienyje – tris arba keturias. Pagal taisykles, viena komanda žaidžia tamsia, kita – šviesia apranga, todėl mes turime prisiderinti prie jų ir nesimaišyti. Aprangos spalva nėra fiksuota, gali būti ir juoda, ir mėlyna, ir raudona, ir pilka, ir kitokia“, – pridūrė V. Mažeika.
Panašiai kaip futbole ir krepšinyje, rankinyje teisėjai gali vilkėti įvairiais logotipais paženklintomis aprangomis. Dažniausiai aprangas gamina tam tikros lygos rėmėjai. Švilpukai taip pat yra standartiniai.
„Švilpukai beveik visur naudojami tokie patys – „Fox 40”. Tai yra klasikinis švilpukas. Kadangi rungtynės vyksta salėse, tai jis yra pakankamai garsus ir žaidėjai yra prie jų pripratę“, – sakė V. Mažeika.
Tai buvo tik keletas aspektų, susijusių su sporto šakų teisėjais, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aikštės arbitrams. Dar keletas niuansų atsirastų įvertinus asistentus, kurie turi specifinių užduočių. Daugelio sporto šakų teisėjų aprangos taisyklės yra panašios ir neturi griežtų apribojimų. Vis daugiau sporto šakų teisėjai tarpusavio komunikacijai naudoja radijo ryšį. Jis dažnai pasitarnauja futbolo, rankinio ar kitų didelėse erdvėse vykstančiose sporto šakose, pavyzdžiui – regbyje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Saulius Čirba, LFF, rankinis.lt, iš asmeninių archyvų, bigstock.com
B. Gustaitytė - pasaulio čempionė