„Dar visai neseniai krepšiniui trise prieš tris Lietuvoje nebuvo skiriama beveik jokio dėmesio, bet dabar padėtis radikaliai pasikeitė. Ši sporto šaka populiarėja itin sparčiai. Šansai, kad lietuviai prasibraus į Tokijo olimpines žaidynės, yra dideli“, – sako vienas geriausių trijulių krepšinio žaidėjų mūsų šalyje Dainius Novickas.
Trijulių krepšinio varžybos vyks 2020 m. Tokijo olimpiadoje. Kol kas nėra patvirtinta sistema, kaip komandos pateks į žaidynes. Tik žinoma, kad tiek vyrų, tiek moterų olimpiniuose turnyruose dalyvaus po aštuonias ekipas.
Kurios komandos rungtyniaus olimpiadoje, lems šalių reitingas. Mūsų šalyje yra 6–7 labai pajėgios trijulių krepšinio ekipos, kurios sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose ir renka reitingo taškus.
Pasak D. Novicko, labai tikėtinas variantas, kad iškart į olimpines žaidynes pateks keturios geriausios komandos, o kitos dėl likusių keturių kelialapių grumsis atrankos varžybose. Šiuo metu pirmą vietą užima Serbija, antrą Rusija, trečią Japonija, ketvirtą Latvija, penktą – Slovėnija. Daug kas nustebs, kad septinta yra Mongolija ir tik aštuntoje pozicijoje – JAV.
Jei Lietuva gaus teisę rungtyniauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, nežinia, ar bus sudaryta šalies rinktinė, ar žais aukščiausią reitingą tarp komandų turinti ekipa. Tai spręs Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Federacijos požiūris pasikeitė
D. Novicko teigimu, LKF vadovai anksčiau kurį laiką pro pirštus žvelgė į gatvės krepšinį, bet dabar suprato, kad šaliai tai gali būti didelė reklama, be to, šioje sporto šakoje galima pasiekti nemenkų aukštumų.
Prie trijulių krepšinio populiarinimo itin prisidėjo platforma „Sporto namai“ ir jos įkūrėjai Linas Kleiza bei Rolandas Skaisgirys.
„Trys prieš tris krepšinis dabar jau yra olimpinė sporto šaka, tad aišku, kad į tai yra orientuojamasi. Bet kartu tai nėra tik galimybė dalyvauti olimpiadoje ar iškovoti medalius. Pirmiausia tai yra galimybė į krepšinį įtraukti dar daugiau žmonių, o mėgėjams tai galbūt vienintelis šansas patekti į olimpines žaidynes, ir, manau, tas šansas turėtų paskatinti žmones sportuoti dar labiau. Dėmesys šiai sporto šakai į naudą išeis visiems, o galimybė turėti dar daugiau krepšinio per Tokijo žaidynes atrodo viliojančiai“, – sakė L. Kleiza.
Remia ir arabų šeichai
Žaidžiant krepšinį trys prieš tris galima smarkiai pastorinti savo piniginę. Pavyzdžiui, komandų reitinge pirmaujanti serbų Novi Sado ekipa pernai iš viso susižėrė 600 tūkst. eurų. Šiai komandai padeda Dubajaus šeichai.
Stipriausios pasaulio ekipos gali pasigirti labai turtingais rėmėjais, krepšininkai gauna solidžias algas. Vienos Rusijos komandos biudžetas dabar sieks pusę milijono eurų. Dalis trijulių ekipų pasaulyje yra profesionalios, žaidėjai treniruojasi dukart per dieną.
Ekipa, laimėjusi vieną pasaulinio turo „Masters“ turnyrą, gauna 40 tūkst. eurų. Už triumfą žemesnio rango varžybose atitenka mažesnės sumos, bet jos vis tiek yra solidžios.
Yra tapę čempionais
Šiuo metu nemažai geriausių Lietuvos gatvės krepšinio atstovų rungtyniauja mūsų šalyje antroje pagal pajėgumą Nacionalinėje krepšinio lygoje. Įsitraukti į šią sporto šaką kviečiamas ilgametis LKL žaidėjas Steponas Babrauskas, kalbinamas ir LKL tebežaidžiantis kitas garsus krepšininkas Mindaugas Lukauskis, kuris po profesionalo karjeros salėje pabaigos gali pasinerti į trijulių krepšinį.
Lietuvoje trys prieš tris anksčiau aktyviai žaidė ir tradicinio krepšinio atstovai – buvę LKL krepšininkai Mindaugas Budzinauskas, Rolandas Matulis, Erikas Kučiauskas, Rolandas Skaisgirys. Pastarieji trys 2003 m. tapo pasaulio čempionais. M. Budzinauskas su partneriais yra nugalėjęs planetos taurės varžybose.
Gatvės krepšinio asas yra Ovidijus Varanauskas, šiuo metu atstovaujantis Prienų „Skycop“ klubui. Jis 2014-aisiais su trimis komandos draugais, vadovaujami trenerio M. Budzinausko, Europos čempionate iškovojo bronzos medalius. Pasaulio pirmenybėse lietuviai tais pačiais metais užėmė ketvirtą vietą.
Taip pat 2014 m. Lietuvos rinktinė – Justas Vazalis, Martynas Sajus, Kristupas Žemaitis, Jonas Lekšas – triumfavo jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Nandzinge (Kinija).
Vėliau keletą metų Lietuvoje gatvės krepšinį buvo sukausčiusi krizė, kuri neseniai baigėsi.
Vyksta netradicinėse vietose
Trys prieš tris krepšinis, žaidžiamas 10 minučių arba iki 21 taško, – itin patrauklus žiūrovams. Tai labai dinamiška sporto šaka, nuolatinė kova vyksta be ilgesnių pauzių. Čia leidžiamas didesnis kontaktas nei žaidžiant tradicinį krepšinį. Varžybos dažniausiai rengiamos ten, kur būna daug žmonių – ant jūros ar ežero kranto, reprezentacinėse miestų aikštėse, dideliuose prekybos centruose, pilyse
Įkūrė asociaciją
3×3 krepšinio judėjimas Lietuvoje pagaliau įgavo ir oficialų pavidalą – spalį įkurta Lietuvos 3×3 krepšinio asociacija.
Vienas pagrindinių asociacijos ir 3×3 krepšinio Lietuvoje tikslų – sėkmingai pasiruošti 2019 m. birželį vyksiančiam pasaulio trijulių krepšinio čempionatui Amsterdame. Jame dalyvaus 20 geriausią reitingą turinčių komandų, o Europai skirta dešimties vietų kvota. Lietuva dabartiniame FIBA vyrų 3×3 krepšinio reitinge užima septintą vietą (yra penkta tarp Europos šalių).
Šalys, dalyvausiančios pasaulio čempionate, atrenkamos remiantis lapkričio 1 d. šalies reitinge užimama vieta.
Ne mažiau svarbus asociacijos tikslas – patekti į Vengrijoje vyksiantį Europos čempionato pagrindinį etapą. Būtent naujai įsteigta organizacija vykdys ir suaugusiųjų bei U-18 rinktinių atrankas. Galiausiai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, prioritetas išlieka dalyvavimas 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Vienas iš asociacijos steigėjų – 3×3 krepšinio pasaulio čempionu tapęs Rolandas Skaisgirys. Naujai įkurta asociacija iš karto buvo priimta į Lietuvos krepšinio federacijos narių gretas.
Tekstas: Vaidas Čeponis
Nuotraukos: Rokas Lukoševičius, Vytautas Dranginis, Alfredas Pliadis