Vos atšilus orams bėgimo entuziastai skuba autis sportinius batelius ir atidaryti sezoną. Vieni renkasi gamtą ir miško takus, kitiems patogu ratus sukti stadione, o treti laksto šaligatviais aplink namus. Olimpietė Vaida Žūsinaitė pataria, kuri danga patogiausia, o kurios geriau vengti.
Žalinga romantika
Lengvas krosas paplūdimio smėliu atrodo romantiškai ir svajingai. Kas nenorėtų pabėgioti tokiu taku leidžiantis ar kylant saulei? Tačiau maratonininkė V.Žūsinaitė subara – romantika būna tik nuotraukose.
„Smėliu bėgti visai nerekomenduoju, ypač basomis. Esu ir pati bėdų prisidariusi, prisitrynusi pūslių ant pėdų. Su bateliais bėgti taip pat klampu ir sunku.
Tad ilgesnių treniruočių paplūdimyje nepatarčiau rengti. Nebent kokią lengvą mankštą ar pėdoms skirtus pratimus, ten nueiti aplinkai paįvairinti“, – sakė sportininkė.
Nekeisti dangos
Atletė rekomenduoja bėgimui dangą rinktis pagal tai, kokioms varžyboms ruošiamasi. Svarbiausia – treniruojantis jos kardinaliai nekeisti.
„Jei varžybose reikia bėgti grindiniu, tai ir treniruotis dažniausia reikėtų ant grindinio. Pakeitus dangą gali pradėti skaudėti kojas. Pradedantys bėgikai dažnai susiduria su antkaulių uždegimu. Viena to priežasčių gali būti dangos keitimas“, – perspėjo.
Bėgti grindiniu sportininkė patarė rinktis minkštesnius batelius, tiesa, būtinai pritaikytus savo pėdai.
„Kiekvieno mūsų pėda yra skirtinga, todėl ir batelius reikia rinktis atsižvelgiant į tai. Kita dažnai daroma klaida, kai žmonės paskaito apie lengvesnius ir geresnius batelius, nusiperka varžyboms skirtus plonu padu ir su jais visada treniruojasi. Tai tampa pėdų, kelių skausmo, traumų priežastimi“, – sakė V.Žūsinaitė.
Maloniausia gamtoje
Kadangi V.Žūsinaitei varžybų metu maratoną tenka bėgti grindiniu, treniruojasi ji taip pat bėgiodama asfaltuotais takais. Tačiau prisipažįsta, kad jei galėtų, treniruotėms rinktųsi miško takelius.
„Man patinka gamta ir labai mėgstu miško takelius. Jei bėgikas nesiruošia varžyboms, tikrai rekomenduočiau bėgioti miško takelius. Tuomet ir kojos mažiau kenčia, ir bėgti smagiau. Jei turiu galimybių, bent jau vakarinę treniruotę bėgu miške“, – sakė lengvaatletė.
Minkštesnis miško takas mažiau žalingas sąnariams, juo bėgant dirba daugiau raumenų grupių, stiprėja raiščiai.
Bėgti ratu nuobodu
Vasarą bėgikai traukia ne tik į parkus, bet ir į stadionus.
„Danga minkšta, patogu, jokių kalniukų, nuokalnių, bet kartu tai lyg ir meškos paslauga, nes nedirba tam tikri raumenys, kurie dirbtų bėgant į kalniuką ar nuo kalniuko, peršokant staiga pastebėtą šaknį ar nuvirtusį medžio kamieną. O ką jau kalbėti apie gamtos garsus, kurių stadione retai kada išgirsi. Bėgti gamtoje labai geras jausmas.
Taip pat bėgikai profesionalai, kurie dažnai bėga manieže ar stadione, susiduria su kairės kojos skausmais, nes didesnis krūvis tenka tai kojai, kuria daromas posūkis. Be to, bėgti visada ratu – labai monotoniška“, – aiškino V.Žūsinaitė.
Bėgiojantiesiems stadione sportininkė patarė rinktis kietesnius batelius. Bėgti minkšta avalyne būtų nepatogu. „Bėgant su minkšta avalyne stadione atrodo, kad kojos lyg į vatą sminga. Varžybų metu naudojami specialūs startukai. Mėgėjiškai stadione galima bėgti keletą ratų, vis dėlto, jei ruošiamasi ilgesnėms distancijoms, geriau bėgti kur nors ne ratu“, – patarė maratonininkė.
Bėk kartu su V.Žūsinaite
Vaida Žūsinaitė – Vilniaus maratono rekordininkė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė.
Lengvaatletės tikslas – parodyti, kad bėgimas yra ne kančia, o puikus būdas leisti laiką, poilsis, gerinantis sveikatą ir stiprinantis kūną. Todėl olimpietė siūlo prisidėti prie jos bėgimo grupės.
Facebook: https://www.facebook.com/zusinaitevaida/
Instagram: https://www.instagram.com/zuzu_running/
Web: www.zusinaite.lt
Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo