Dalintis „Šuolininkai laukia atgimimo“

Šuolininkai laukia atgimimo

„Turime norinčiųjų, bet visai neturime sąlygų“, – kalbėdama apie šuolių į vandenį sporto padėtį Lietuvoje konstatavo trenerė Asta Girdauskienė. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra tik du miestai, kuriuose galima treniruotis, o geriausia sportininkė startams rengiasi Rusijoje. Bet trenerė nusiteikusi optimistiškai ir tiki, kad padėtis pasikeis, kai Vilniuje išdygs naujas baseinas.

„Užsienyje sportininkai turi atskirą tik šuoliams į vandenį skirtą baseiną, o mes Kaune šokinėjame plaukimo baseine tik į vieną takelį. Dėl to vaikai baiminasi aukštai pašokti, kad nenukristų ant tako“, – pasakojo A.Girdauskienė.

Vaikus nuo šešerių metų ji treniruoja Kauno plaukimo mokyklos baseine „Vilija“. Tai viena iš trijų vietų Lietuvoje, kur šiuo metu galima mokytis šokinėti į vandenį. Šios sporto šakos treniruotės taip pat vyksta Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) Vilniuje. Lietuvos sporto universiteto (LSU) baseine yra sąlygos užsiimti šuoliais, bet treniruotės nėra rengiamos.

Trūksta salės

A.Girdauskienė apgailestauja, kad po rekonstrukcijos „Vilijos“ baseine neliko tinkamos sporto salės, kurioje vaikus ant batuto būtų galima rengti šuoliams.

„Liko mažesnė salė, tad trūksta aukščio. Tai didelė bėda, nes dabar, kol išmokau vaiką pašokti ant tramplino, praeina keletas mėnesių. Jei turėtume tinkamą salę ir batutą, išmoktų daug greičiau.

Batutas ir porolono duobė arba stori čiužiniai reikalingi šuoliams praktikuotis sausumoje. Čia galima padaryti kur kas daugiau, nes nereikia išplaukti, sutaupoma laiko, tad pagrindinis darbas būna sausumoje“, – sakė trenerė.

Visavertėms treniruotėms vandenyje būtini bent du 1 ir 3 m aukščio tramplinai bei visas komplektas bokštų – 3, 5, 7,5 ir 10 m.

„Vilijos“ baseine šiuo metu yra tik 5 m aukščio bokštas, LSU baseine – 7,5 m. LVJC galima treniruotis ant 1 ir 3 m tramplinų bei 5 m bokšto.

Laukia baseino Vilniuje

Trenerė A.Girdauskienė dideles viltis deda ir šuolių į vandenį sporto atgimimo tikisi 2019-aisiais, kai Vilniuje iškils daugiafunkcis sveikatingumo centras. Vietoje Lazdynų baseino statomame komplekse veiks du – 50 ir 25 m plaukimo baseinai.

„Tuomet bent keletą kartų per savaitę tikrai važiuosime, jei gausime laiką. Rengsime ir ilgalaikes stovyklas, todėl tikiu, kad situacija stipriai pagerės“, – įsitikinusi trenerė.

A.Girdauskienė tikisi, kad naujajame baseine Vilniuje ateityje dirbs ir jos duktė Indrė Girdauskaitė, šiuo metu besimokanti Maskvoje. 19-metė šiuo metu yra geriausia Lietuvos šuolininkė į vandenį. Treniruotis į Penzos miestą Rusijoje mergina išvyko būdama vos keturiolikos.

„Žinojau, kad Lietuvoje niekada neturėsime tinkamų sąlygų paruošti jos sudėtingiems šuoliams. Išgirdau apie specializuotą mokyklą Penzoje, kurioje buvo galima gyventi, mokytis ir treniruotis. Tenykščių sąlygų neįmanoma palyginti su tomis, kokias turime Lietuvoje. Ten yra puikiai renovuotas bendrabutis, pamokos suderintos su treniruočių grafiku. Yra atskiras tik šuoliams skirtas 25 m pločio ir ilgio baseinas. Yra trys trijų metrų tramplinai, šeši metro tramplinai, visi bokštai, oro pagalvė, sujudinanti vandens paviršių, tad krintant ant pilvo ar nugaros ne taip skauda“, – pasakojo A.Girdauskienė.

Rezultatų – į užsienį

Šiuo metu I.Girdauskaitė sportuoja ir studijuoja Kūno kultūros universitete Maskvoje.

Ne Lietuvoje treniruojasi ir kita perspektyvi šuolininkė į vandenį Genevieve Akvilė Green Angerame. Lietuvoje gimusi, tačiau JAV užaugusi ir šiuo metu gyvenanti 18-metė praėjusiais metais pirmą kartą prisidėjo prie Lietuvos rinktinės.

Šiais metais pasaulio čempionate Budapešte kartu su I.Girdauskaite ji dalyvavo sinchroninių šuolių nuo 3 m tramplino rungtyje ir užėmė 18 vietą.

I.Girdauskaitė (kairėje) ir G.A.Green Angerame su trenerėmis.

„Jei ji toliau taip sėkmingai treniruosis, į Tokijo olimpines žaidynes turėtų patekti“, – įsitikinusi A.Girdauskienė.

Trenerė apgailestauja, kad Lietuvoje šiuo metu būtų sunku paruošti medalius aukščiausio rango varžybose galinčius skinti sportininkus.

„Olimpinių žaidynių lygio sportininko tikrai tokiomis sąlygomis, kokias turime, neparuoštume. Nebent kai Vilniuje bus atidarytas naujas baseinas. Turime gerų trenerių ir sportuoti norinčių vaikų, bet prie infrastruktūros reikia stipriai padirbėti“, – konstatavo trenerė.

 

Pradžia – salėje

Šuolių į vandenį treniruotėse vaikai laukiami nuo šešerių metų. Su jais trenerė Asta Girdauskienė dirba salėje, moko akrobatikos pratimų, ugdo fizines savybes. „Tada einame šokinėti į vandenį, mokomės paprasčiausių šuolių. Priimame ir vyresnius, ypač jei ateina po gimnastikos treniruočių. Deja, atėję dešimtmečiai jau būna per seni“, – perspėjo trenerė.

Sąlygos

Lietuvoje tik dviejose vietose vyksta šuolių į vandenį treniruotės – Kauno plaukimo mokyklos baseine „Vilija“ ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje.

Lietuvos šuolininkės į vandenį pasaulio čempionate

Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: Vytautas Dranginis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Kas praleis pasaulio futbolo čempionatą?

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį