„Bėgu, nes man tai patinka“, – šyptelėjo Tokijo olimpinių žaidynių kandidatas maratonininkas Ignas Brasevičius. Jam, kaip ir kitiems geriausiems Lietuvos stajeriams, dėl paskelbto karantino nuplaukė visos pavasario varžybos, o ir artimiausių startų kalendorių gaubia nežinia.
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo. Kaip karantino laikotarpiu sportuoja „Agathum Kauno maratono“ nugalėtojai ir ambasadoriai?
Remigijus Kančys (2019 metų „Agathum Kauno maratono“ nugalėtojas)
Karantino pradžią Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Remigijus Kančys pasitiko treniruočių stovykloje Portugalijoje. Po to, kai buvo paskelbta apie Tokijo žaidynių nukėlimą į kitus metus, maratonininkas su šeima sugrįžo į Lietuvą bei izoliavosi. Palaikyti sportinę formą jam padėjo gautas bėgimo takas.
„Kadangi buvau grįžęs iš stovyklos, reikėjo porą savaitėlių užsidaryti visiškai namuose, bet turėjau pačias geriausias įmanomas sąlygas. „S-Sportas“ man suteikė galimybę treniruotis ant bėgtakio, atvežė jį tądien, kai turėjau grįžti į Lietuvą, paliko namuose. Pripratau prie bėgimo tako, tad net nepasakyčiau, kad kažkas pakito, – tikino R. Kančys. – Pasibaigus saviizoliacijai bėgioju lauke, stengiuosi bėgti ten, kur nėra žmonių. Jei jų yra, tada dėviu kaklaskarę arba kaukę ir prisitaikau prie esamų sąlygų. Krūviai gal ne tokie, kokie jie buvo, šiek tiek mažesni.“
Antro rezultato Lietuvos istorijoje savininkas šiemet turėjo ambicingą tikslą dar kartą pagerinti asmeninį rekordą, o galbūt – ir šalies. Vis dėlto bent pavasarį to padaryti nepavyks, kadangi visi Europoje turėję vykti maratonai buvo atšaukti arba perkelti.
„Motyvacijos nėra tiek, kiek būna tada, kai ruošiesi kažkokiam konkrečiam startui. Savaitėle pailsėjau, daugiau laiko skyriau šeimai. Be to, prie namų daugybė darbų susikaupė, reikėjo susitvarkyti aplinką ir panašiai. Tačiau motyvacijos vis tiek turiu, reikės dalyvauti galbūt rudenį, galbūt žiemą. Kiti metai bus svarbesni, bet stengiuosi apie tai negalvoti ir treniruotis“, – sakė R.Kančys.
Lengvaatletis teigiamai vertina mėgėjus, kurie bėgioja ir karantino metu, tačiau įspėja juos laikytis visų privalomų reikalavimų.
„Vertinu teigiamai, tik reikia būti atsakingiems, laikytis rekomendacijų, dėvėti kaukę, bėgioti toliau nuo kitų. Reikia stengtis bėgti atokesniais takeliais, sutikti kuo mažiau žmonių. Turime saugotis tiek patys, tiek saugoti kitus“, – rekomendavo Kauno maratono rekordininkas.
Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė
Karantinas nedaug pakeitė pernai rugsėjį mama tapusios Vaidos Žūsinaitės-Nekriošienės gyvenimą: olimpietė visą laisvalaikį skiria dukrai.
„Juokauju, kad man sąlygos karantino metu praktiškai nepasikeitė, taip gyvenu jau nuo rugsėjo mėnesio. Tiesiog sumažėjo laikas mieste, parduotuvėse, bet gyvenimas vyksta įprastai. Prieš karantiną į sporto klubus nuvažiuodavau, bet gana retai, tad praktiškai viskas išliko taip, kaip buvo iki šiol“, – pasakojo V.Žūsinaitė.
Bėgikė sprendimu nukelti olimpines žaidynes džiaugiasi – ji turi galimybę pilnai atsistatyti ir pasiekti bent tą sportinę formą, kurią turėjo prieš tapdama mama.
„Turėjau planą gegužės mėnesį bėgti maratoną Vokietijoje. Kai jį atšaukė, motyvacija sumažėjo, savaitę bėgiojau tingiau. Tačiau po to įsivažiavau, o kai sužinojau, jog į kitus metus perkėlė olimpiadą, tai motyvacijos atsirado dar daugiau – man tai papildomas šansas sustiprėti ir pabandyti arba įvykdyti normatyvą, arba atsirinkti pagal reitingą“, – džiaugėsi V.Žūsinaitė.
Maratonininkė mėgėjams linkėjo nesustoti, bėgioti ir karantino metu, tačiau vengti tų vietų, kuriose daug praeivių.
„Žmogus negali visiškai užsidaryti ir sėdėti, tai nėra gerai sveikatai. Reikia įvertinti riziką ir, jei yra galimybė, išlįsti pasivaikščioti, sportuoti, kur žmonių yra mažai – tai nėra blogai. Siūlyčiau nebėgti gatvėmis, kur daug žmonių. Profesionalai nuo bėgimo negali pabėgti, tai yra kaip darbas. Tiesiog renkamės vietas, kur mažiau žmonių ir stengiamės palaikyti formą“, – sakė V.Žūsinaitė.
Ignas Brasevičius (2019 metų „Hollister“ pusmaratonio nugalėtojas)
Tuo tarpu Ignas Brasevičius karantino metu į Lietuvą negrįžo – bėgikas su šeima liko Portugalijoje, kur ruošėsi pavasario startams. Ten sportininkas turi visas sąlygas treniruotis, o ir rutina nuo tos, kuri buvo iki prasidedant pandemijai, pasikeitė nežymiai.
„Per daug niekas nepasikeitė, triskart per savaitę bėgioju du kartus per dieną, kitas dienas – po vieną kartą. Bėgioju, tačiau kilometražas daug mažesnis. Bandau išlaikyti kažkokią minimalią formą“, – teigė I.Brasevičius.
Tiesa, motyvacija bėgti buvo dingusi, tačiau po kelių dienų lengvaatlečiui vėl norėjosi kibti į darbus, o teigiamą pavyzdį jam rodo Lietuvoje esantys auklėtiniai.
„Buvo minčių, kad gal reiktų pristabdyti, bet man pačiam bėgti patinka, mėgstu tą daryti, o nebėgioti galiu nebent vieną-dvi dienas – po to kažko trūksta. Kaip vertinu bėgiojančius karantino metu? Labai palaikau! Tie žmonės, kuriuos treniruoju, man net suteikia motyvacijos. Tikrai nereikia dabar visko mesti, reikia judėti, protingai judėti, sumažinti krūvius“, – sakė I.Brasevičius.
Loreta Kančytė (2019 metų „Hollister“ pusmaratonio nugalėtoja)
Taip pat Portugalijoje besitreniravusi ir į Lietuvą sugrįžusi Loreta Kančytė karantino metu nubėgtų kilometrų skaičių apkarpė, o sunkiausia priprasti prie įsivyravusios nežinios dėl būsimų startų.
„Karantinas labai paveikė patį sportinį rėžimą. Darau tik po vieną treniruotę, labai skiriasi kilometražas, atrodo, kad nieko neveikiu (juokiasi). Nubėgu po 10-13 km per dieną, šeštadieniais truputį daugiau. Tempas irgi lėtesnis, nes nėra ko persistengti – varžybų artimiausiu metu nebus. Nežinia, kada artimiausios varžybos bus, tad ir gyvename su tokiomis emocijomis“, – sakė L. Kančytė, paskutinį sykį varžybose dalyvavusi dar gruodį vykusiame Europos kroso čempionate.
Motyvacijos jai prideda treniruotės su mėgėjais, tačiau minčių visai pailsėti nuo sporto R.Kančio sesuo neturėjo.
„Sunku rasti motyvacijos, sunku išbėgti. Su „Origami runners“ mėgėjais darome treniruotes, rodau jiems pratimus, tad bent fiziškai pasiruošiu, – šyptelėjo L. Kančytė. – Nebuvo tokių minčių, kad nesportuoti visai, norisi pajudėti, neužsisėdėti. Smagu pravėdinti galvą, bet jei reiktų daryti po dvi treniruotes, būtų sunkiau.“
Beje, nors treniruočių stovykloje Loreta buvo drauge su R. Kančiu, karantino metu Lietuvoje su broliu ji nesusitinka apskritai.
„Nusprendėme nesusitikti, nes abu lankomės parduotuvėse. Jis turi mažylę, reikia saugoti ją, tad susitiksime, kai bus galima daryti treniruotes. Dabar pailsėsime vienas nuo kito“, – nusijuokė L. Kančytė.
Tekstas: Roberto Trakio, Kauno maratonas
Nuotraukos: Roko Lukoševičiaus, Alfredo Pliadžio
Intervalinės treniruotės – kaip jas taisyklingai atlikti namuose?