Sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas per kiek daugiau nei pusmetį turės du olimpinius debiutus. Į nukeltas Tokijo vasaros olimpinėse žaidynes M. Šilkūnas vyko kaip irklavimo rinktinės gydytojas, o vasarį Pekine (Kinija) jis pirmą sykį darbuosis žiemos olimpinėse žaidynėse ir rūpinsis Lietuvos sportininkų sveikata.
M. Šilkūnas dabar yra „Affidea Lietuva“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijos „LTeam LAB“ gydytojas. Jis prisipažino, kad sporto medicina jo studijų laikais dar neatrodė kaip labai perspektyvi sritis.
„Norėjau patekti į traumatologiją ir dar studijuodamas dirbau Lazdynų ligoninės priimamajame, traumatologijos skyriuje. Vis tik vėliau nepavyko gauti valstybės finansuojamos vietos ir teko rinktis kažką kitą. Antru numeriu pasirinkau sporto mediciną, kuri tuo metu buvo labai mažai žinoma. Tai buvo toks ėjimas „va bank“ su mintimis išvykti į Vokietiją“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo M. Šilkūnas.
Viskas susiklostė taip, kad M. Šilkūnas liko Lietuvoje, dabar sporto medikai yra puikiai vertinami, o jų poreikis smarkiai išaugęs.
Sporto medicina yra labai plati specialybė. Į tai įeina traumų profilaktika, traumų gydymas ir jų prevencija. Šios specialybės ypatybė – sporto medikai mėgina ištestuoti ir sužinoti sportuojančių žmonių galimybių ribas ir jiems suteikti rekomendacijas. Pas profesionalus ieškoma rezervo, kiek dar galima tobulėti.
„Mūsų sritis apima kone viską – nuo fiziologijos, anatomijos, raumenų judesių iki harmonijos sistemos, veiklos ir jos įtakos sportui“, – pabrėžė M. Šilkūnas.
Sporto medicinos gydytojai turi žengti koja kojon su mokslo tobulėjimu ir nuolatinių žinių bagažo pildymu. Visgi ieškant sportininkų rezervo, labai svarbios yra ir technologijos. Čia viskas atsiremia į finansinius išteklius.
„Mus kai kada tai pradeda riboti. Investicijos į technologijas, susijusias su profesionaliu sportu, dažniausiai negali atsipirkti. Dėl to verslui tai nėra aktualu, o bendro valstybinio požiūrio, deja, kol kas mes neturime. Mums labai trūksta centralizuotos sistemos. Gerokai patogiau būtų jei vienoje vietoje turėtume viską, tiek technologine, tiek žmogiškųjų išteklių prasme“, – sakė M. Šilkūnas.
Padėtį šiek tiek pataisė 2019 metais duris atvėrusi sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorija „LTeam LAB“, kuri buvo atidaryta LTOK ir „Affidea Lietuva“ bendradarbiavimo pagrindu.
„Turime gana neblogą laboratoriją ir stengiamės iš jos išspausti maksimumą, tačiau viso sporto medicinos centro mes neturime, o čia jau yra problema valstybiniu mastu“, – aiškino medikas.
M. Šilkūnas su irkluotojais dirbo visą olimpinį ciklą. Pekine jis dirbs su žiemos sporto šakų atstovais, išskyrus biatlonininkus, kurie turi savo gydytoją. Specialistas prisipažįsta, kad galimybė keliauti į olimpines žaidynes yra įvertinimas ir gydytojams, tačiau jis pats dėl taikomų ribojimų ypatingos olimpinės auros nepajuto.
„Su irkluotojais dirbome ketverius metus tam, kad būtume maksimaliai pasiruošę tai savaitei per olimpines žaidynes. Darbo prasme olimpinės žaidynės yra kaip vyšnia ant torto. Kadangi nebuvau ankstesnėse olimpinėse žaidynėse, tai galiu pasakoti tik apie gana specifines darbo sąlygas esant pandemijai. Tokijuje buvo puiki organizacija, puikiai viskas įrengta, tačiau dėl pandemijos nebuvo nė vieno žiūrovo. O olimpinės žaidynės yra toks renginys, kur žiūrovai užima didelę dalį. Be jų olimpinės žaidynės yra visai kitokios“, – pasakojo M. Šilkūnas.
Jeigu organizatoriai nepersigalvos paskutinėmis savaitėmis, Pekino žiemos olimpines žaidynes galės stebėti Kinijos gyventojai. Dėl to, pasak. M. Šilkūno, atmosfera bus kiek kitokia.
„Dirbdami olimpiniame miestelyje, mes esame „burbule“ ir negalime laisvai judėti. Išeina kaip dalinė izoliacija ir tas psichologinis krūvis yra kitoks. Visgi dabar yra tokia realybė. Prie to tenka prisitaikyti tiek sportininkams, tiek medikams“, – teigė medikas.
Pekine M. Šilkūnas su savo komanda įkurs medicininį punktą, kur bus išdėstyta visa turima technika. Ten lankysis sportininkai, kai jiems prireiks kokios nors pagalbos.
„Kadangi mūsų žiemos sporto komanda yra gana nedidelė, o biatlonas turės savo gydytoją ir kineziterapeutą, tai tikriausiai mūsų lauks pavieniai atvejai, kai bus kreipiamasi į mane“, – pridūrė M. Šilkūnas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Vytauto Dranginio
Lietuvos biatlono vyrų estafetės komanda iškovojo kelialapį į Pekino olimpines žaidynes