Vytautas Dranginis – puikiai visiems žinomas sporto fotografas, kurio užfiksuotos akimirkos sulaukia pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sporto fotografija apskritai pasižymi savo unikalumu – čia neužtenka nutaikyti fotoaparato objektyvo į taikinį ir nuspausti mygtuką. Čia reikia jausti sportininkus, suprasti įvairias sporto šakas ir net nuspėti ateitį – t.y. būsimą įspūdingą šuolį, metimą ar kitą akimirką.
V. Dranginis prisipažįsta, kad yra išbandęs daugelį fotografijos rūšių – nuo vestuvių iki maisto, nuo studijos/mados iki gamtos.
„Ilgainiui viskas, ką dariau, neteikė didelio džiaugsmo, bet išmokė labai daug. Tikriausiai pats pirmas nufotografuotas sporto renginys buvo dar Londone, kur vyko „Red Bull“ parkūro varžybos šalia Temzės. Tąkart fotografavau iš minios, per tvorą, kaip žiūrovas. Bet jau tada supratau, kad tai buvo kažkas, kas man paliko labai gerus jausmus ir didelį pasimėgavimą procesu“, – prisiminė V. Dranginis.
Netrukus jis pradėjo fotografuoti bėgimus ir kitus masinius sporto renginius.
„Pajutęs, kad dažnai išgyvenu kartu su sportininku, ar jis laimėtų, ar pralaimėtų, supratau, jog sportas yra mano sritis ir noriu joje tobulėti bei sieti tolesnį profesinį gyvenimą būtent su sporto fotografija“, – atskleidė V. Dranginis.
Fotografas neslepia, jog sporte jis randa viską – ir portretą, ir emocijas, ir madą, ir dokumentiką, o svarbiausia – viskas nesuvaidinta, tikra ir nėra antros galimybės padaryti nuotrauką, pavyzdžiui, kaip finišuoja sportininkas.
„Kai kažkam tai būtų stresas, man yra kaip varomoji energija padaryti tą vieną gerą kadrą. Tai unikali fotografijos sritis. Nors atrodytų, kad fotografija sukasi tik apie veiksmą, tai išties yra labai plati, įdomi, kupina adrenalino bei nuotykių fotografijos sritis“, – pabrėžė V. Dranginis.
Kadangi tai yra labai kombinuota fotografijos sritis, ji reikalauja įvairiausių savybių tiek iš fotografo, tiek ir iš foto technikos.
Sparčiai tapęs žinomu ir pripažintu sporto fotografu, V. Dranginis ėmė sulaukti pasiūlymų fotografuoti įvairiausių sporto šakų renginius. Kaip jau minėta, kiekviena sporto šaka turi savo niuansų, o tuo pačiu ir papildomų iššūkių jas įamžinti mėginantiems žmonėms.
„Kartais fotografuoti sudėtinga dėl pačios sporto šakos, nors pačios aplinkybės nesudėtingos. Pavyzdžiui, šaudyme iš lanko niekada nesi tikras, kada atletas paleis strėlę, todėl ir pačiam reikia būti susikaupusiam, stebėti atleto kvėpavimą, kad „pagaučiau“ strėlę.
Tuo tarpu buriavime atrodo nieko nėra labai sudėtinga, bet tenka sėdėti žiniasklaidos kateryje 3-4, o kartais iš 6 valandas bei fotografuoti banguotoje jūroje, pastoviai „skalbiamam“ sūraus vandens. Ten nelengva net paprasčiausiai atpažinti reikiamą atletą iš tolo arba net iš arti, nes buriuotojų laivų yra daug ir visi identiški arba panašūs. Rimtas išbandymas yra spėti sužiūrėti kur yra tave dominantis atletas.
Kai kuriuose sportuose, pavyzdžiui, vandenlenčių, sportininkai atlieka daug triukų, todėl reikia juos žinoti. Kai kurie triukai užtrunka vos akimirką, kuomet sportininkas tiesiog suima lentą, o reikia spėti tai nufotografuoti. Panašiai yra su biatlonininkų šūviais, kuomet norisi „pagauti“ kulką. Čia daug mistikos nėra, jei žinai kaip iš esmės vyksta vienas ar kitas sportas. Viskas priklauso tik nuo fototechnikos – kuo ji profesionalesnė, tuo daugiau galimybių nufotografuoti būtent tai, ką reikia“, – patirtimi dalinosi V. Dranginis.
Dakaro ralis, olimpinės ir Europos žaidynės, net ir „Formulės 1“ lenktynės – tokiuose žinomiausiuose pasaulio renginiuose jau yra dirbęs V. Dranginis. Jis neslepia, kad visos naujos patirtys emociškai yra labai stiprios, nes tokiuose renginiuose laimėjimai ir pralaimėjimai stipriai išgyvenami visiems.
Netrūksta įsimintinų renginių ir Lietuvoje, mat jis bendradarbiauja su „Red Bull“ komanda, kuri ir mūsų šalyje organizuoja ekstremalaus sporto renginius.
„Pavyzdžiui, šią vasarą Nidoje vykęs jau antrasis „Red Bull 211“ renginys įsiminė ilgam vien dėlto, kad žmonės liejo prakaitą ir varžėsi viename iš nuostabiausių Lietuvos kraštų – dviračiais važiavo miškais, kalniukais ir gatvėmis, baidarėmis irklavo per marias, bėgo per Negyvąsias kopas. Nesvarbu, ar fotografavau lyderį, ar vidutinioką, buvo puiki nuotaika ir nuostabi aplinka. Tiesiog mėgavausi savo darbu, o tai, manau, yra svarbiausia – dirbti su puikia komanda, išmanyti ir išmokti skaityti bei „atrakinti“ naujus sportus bei mėgautis tokia kombinacija. Gali net paprastą ėjimo renginį mieste paversti nepamirštama švente sau, organizatoriams ir dalyviams“, – kalbėjo V. Dranginis.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Titulinė nuotrauka: Ramūno Stulgos