Biuro darbuotojas po sunkios darbo dienos apsiauna sportbačius tik dėl savęs, o profesionalus sportininkas už nugaros visada jaučia aistruolių palaikymą ir kartu – atsakomybę.
Ne mažesnė atsakomybė gula ir gerbėjui ant pečių. Tikras sporto aistruolis vilki mėgstamiausios komandos ar mylimo sportininko vardu paženklintus marškinėlius, ant kaklo būna užsirišęs gerbėjo šaliką, ant galvos užsidėjęs kepurę su klubo simbolika. Karštai palaikyti sportininkus galima nebūtinai sergant tik už konkrečią komandą.
Už Lietuvą!
Lietuvos sporto aistruolių istorija turi senas tradicijas. Žinoma, kad dar 1937 metais į Europos krepšinio čempionatą Rygoje autobusais važiavo ir žiūrovai iš Lietuvos. O legendinis operos solistas ir didžiausia to meto Lietuvos žvaigždė Kipras Petrauskas Lietuvos rinktinę prieš pirmąsias rungtynes aplankė viešbutyje ir palinkėjo sėkmės. „Aukso karštligės“ laikais krepšinio sirgaliai iš visos Lietuvos plūsdavo į Kauno sporto halę ir miniomis lydėdavo Kauno „Žalgirį“ į rungtynes su CSKA Maskvoje. Svetimos aikštės terminas kauniečiams dažnai netekdavo prasmės.
Ypač didelį aistruolių judėjimą sukėlė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai, kai pradėjo žaisti SSRS aukščiausiojoje lygoje. Vilnių drebindavo demonstracijos po rungtynių, neretai kildavo riaušių su kitų komandų gerbėjais. Sovietinė milicija tam nebuvo pasirengusi ir pirmuose susirėmimuose jaunimui malšinti kaip ginklą naudojo… medines eismo reguliuotojų lazdeles. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didesnį svorį ir svarbą įgijo visos Lietuvos komandos ir klubai – kiekvienas turi kad ir nedidelį, bet ištikimą būrį sirgalių. Lietuvos krepšinio rinktinės aistruoliai seniai tapo šalies įvaizdžio dalimi Europoje ir pasaulyje. Lietuvos krepšinio sirgalių ikona vilnietis Tomas Balaišis-Sėkla žurnalui „Sportland Magazine“ yra sakęs: „Priblokšti varžovus bandysime dideliu mūsų būriu ir gausiu bei triukšmingu palaikymu. Bet labiau už viską mėginsime „užvesti“ Lietuvos žaidėjus pergalingai žaisti – tai mums yra svarbiausia. Visuomet vykstame pirmiausia palaikyti LIETUVOS komandos!“
Velnias varžybų niekada nepraleidžia
Tarp dviračių sporto gerbėjų tikru idealu laikomas vokietis Dieteris „Didi“ Senftas. Vilkėdamas raudonu velnio kostiumu ir užsiauginęs įspūdingą barzdą jis daug metų dviračių turnyruose sirgdavo už mėgstamiausius sportininkus.
El Diablo, arba Velnio, skiriamasis atributas varžybose – ant kelio nupieštos masyvios šakės. Už kelių kilometrų nuo šio ženklo į trasą šaukdamas ir vaipydamasis iššokdavo pats Velnias. Taip jis stengdavosi padaryti gąsdinančios, pragariškos būtybės įspūdį.
1952 metais Rytų Vokietijos miestelyje Reichenvalde gimęs Senftas sporto aistruolio „karjerą“ pradėjo per Prancūzijos dviračių maratoną 1993-iaisiais ir nuo tada mėgstamiausias varžybas praleido vienintelį kartą. Tai atsitiko 2012 metais, kai jam galvoje buvo aptiktas auglys. „Per tris savaites mano smegenis švietė net tris kartus. Dabar jaučiuosi kaip Černobylio reaktorius“, – pats pranešė susirūpinusiems savo gerbėjams.
2014 metų lapkritį dviračių sporto rubrikose pasirodė žinia, kad Senftas dėl itin pablogėjusios sveikatos išėjo į pensiją, bet paaiškėjo, jog ji klaidinga. Šiemet per „Tour de France“ maratoną stulbinamai sudėtingoje „Finhaut-Emosson“ kilimo atkarpoje El Diablo vėl šmėstelėjo savo amplua.
Kiek pelno sporto klubams atneša marškinėlių pardavimas?
Praėjusią vasarą sudarytas pats brangiausias futbolo istorijoje sandoris – Anglijos „Manchester United“ klubas iš Turino „Juventus“ net už 105 milijonus eurų perpirko prancūzų futbolininką Paulį Pogba.
Pasigirdo daug įvairiausių spekuliacijų šia tema, viena jų – kad atributika su Pogba vardu per kelias dienas atpirks milžinišką investiciją. Bet ar tikrai?
Pamėginkime suskaičiuoti kaip pavyzdį pasitelkę Švedijos futbolo žvaigždės Zlatano Ibrahimovićiaus perėjimą į „Manchester United“ klubą. Tai įvyko be jokių papildomų mokėjimų, o Ibrahimovićiaus vardinių marškinėlių per savaitę parduota už 76 milijonus svarų!
Žinoma, „United“ visų pinigų negauna. Minėtas klubas pasirašęs sutartį su „Adidas“, vadinasi, šis Vokietijos gigantas sumoka „ManUnited“ sutartą sumą arba nustatytą procentą nuo pelno.
Be to, svarbu pridurti, kad klubas uždirba tik iš tos atributikos, kuri parduodama per oficialų „ManUnited“ interneto tinklalapį. Ekspertų nuomone, internetu nuperkama maždaug pusė visų marškinėlių, taigi klubas nuo pardavimo galėjo uždirbti 15– 20 proc., tad iš minėtų 76 milijonų svarų į Anglijos klubo iždą įplaukė mažiausiai 5,7 milijono svarų.
Kitaip tariant, „ManUnited“ iš marškinėlių pardavimo per savaitę uždirbo tiek, kad švedų futbolininkui užteks pusmečio atlyginimui sumokėti.
Daugiausia gerbėjų turi „Barcelona“ ir „Real“
Turbūt niekam nekyla abejonių, kad pasaulyje kitų sporto šakų klubai nesulaukia tokio palaikymo kaip didieji futbolo klubai. Visgi, kuris turi daugiausia aistruolių?
Šiame interneto amžiuje tai sužinoti nesunku. Tikėtina, kad kurio nors futbolo klubo gerbėjas seka savo dievukus socialiniame tinkle. Sudėjus feisbuko, instagramo ir tviterio sekėjus, didžiųjų Ispanijos futbolo klubų aistruolių bendruomenės kitas lenkia šviesmečiais: „Barcelona“ jų turi 128, Madrido „Real“ – 125 milijonus.
Toliau rikiuojasi didieji Anglijos klubai: „Manchester United“, Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“ bei „Liverpool“. Remiantis tokiais pat skaičiavimais, „ManUnited“ turi 81 milijoną gerbėjų, o Ragnaro Klavano „Liverpool“ klubą remia 34 milijonai žmonių – tai net 30 kartų viršija visos Estijos gyventojų skaičių!
Tekstas – Taavi Libe
Nuotraukos – Alfredo Pliadžio ir shutterstock.com
Justinas Balčius dar laukia savo gyvenimo žuvies