2019 m. Lietuvos rankinio federacijos taurės laimėtojos moterų rankinio komandos „Eglė“, šiuo metu vadovaujamos vyr. trenerio Karolio Kaladinsko ir trenerio Klaido Janeikos, ištakos siekia dar Sovietų Sąjungos laikus – ji buvo įkurta 1974 m. ir per savo 46 m. istoriją „Eglės“ rankininkės ne kartą pasaulyje garsino tiek Lietuvą, tiek Vilniaus miestą. Nors šiuo metu rankinis yra tapęs kiek primiršta sporto šaka, žinią apie jį stropiai skleidžia „Sportland“ darbuotojos ir „Eglės“ komandos žaidėjos.
Privalumas – lankstus darbo grafikas
Žinoma, tai kad, vienoje komandoje rungtyniaujančios 21-erių „Panoramos“ „Sportland“ pardavėja-konsultantė Greta Sadauskaitė (dešinys kraštas-pusiau kraštas), 20-metė internetinės parduotuvės aptarnavimo specialistė Greta Makovskytė (įžaidėja) bei 19-metė „Akropolio“ „Sportland“ konsultantė Beatričė Ruseckaitė (dešinysis kraštas) pasirinko tą pačią darbovietę nėra atsitiktinumas. Pirmoji dirbti įmonėje „Sportland“ 2019 m. vasarą pradėjo G. Makovskytė, kadangi buvo patyrusi traumą ir negalėjo vykti į Europos čempionatą.
„Man buvo labai svarbu, kad „Sportlande“ yra lankščiai žvelgiama į grafiko derinimą. O taip pat smagu, kad mūsų kolektyvas yra labai draugiškas, visada vyrauja gera nuotaika. Ne mažiau patinka tai, kad galime patarti žmonėms, padėti pasirinkti produktus, susijusius su mūsų srities sporto šakomis“, – pasakojo G. Makovskytė.
Įsidarbinti „Sportlande“ Greta pasiūlė ir savo kolegėms Beatričei bei Gretai. Pastarajai taip pat patiko tai, kad „Sportland“ lanksčiai derina darbo grafiką, nes ji Vilniaus kolegijoje studijuoja dietologiją. G. Makovskytė tuo tarpu Vilniaus universitete studijuoja kineziterapiją, kurią mokytis apsisprendė po trijų patirtų traumų. B. Ruseckaitė šiemet niekur nestudijuoja, tačiau ateityje norėtų dirbti su vaikais.
Rankinyje atsirado neatsitiktinai
Įdomu tai, kad G. Makovskytė ir G. Sadauskaitė buvo pažįstamos nuo vaikystės, mat jų tėčiai sportavo vienoje rankinio komandoje. G. Makovskytė žaisti rankinį pradėjo 8-erių, kai jos senelis, rankinio treneris, paėmė mergaitę su savimi į treniruotę.
„Tuo metu mergaičių komandos nebuvo, tad teko treniruotis su berniukais. Bet vėliau, susiformavus mūsų amžiaus mergaičių komandai, mums ėmė sektis vis geriau ir geriau“, – pasakojo Juozo Žalos anūkė.
G. Sadauskaitė žaisti rankinį pradėjo kur kas vėliau – 9-oje klasėje, įkalbėta savo tėčio – prieš tai mergina aktyviai šoko modernius šokius.
B. Ruceckaitė dėl savo, kaip rankininkės, karjeros turėtų būti dėkinga pirmajai trenerei Daivai Pakulienei, kuri visą mergaičių kvadrato komandą susikvietė pabandyti pažaisti rankinį:
„Mes nuėjom į pirmą treniruotę, pamatėm, koks žaidimas, pabandėm ir vėliau pasitarėm, kad tikrai jo nežaisim. Bet trenerė buvo labai užsispyrusi ir pakvietė mus dar kartą – to ir užteko“, – šypsojosi Beatričė.
Svajoja išpopuliarinti šią sporto šaką
Merginos pripažįsta, kad rankinis nėra „švelni“ sporto šaka, tačiau jos jau pripratusios prie šio sporto subtilybių.
„Žinoma, mėlynės ant kojų, o kartais ir praskeltos lūpos mūsų nepuošia, tačiau šis sportas padeda formuoti stiprų charakterį ir moko „pastovėti už save“. Jei mes nuo pat mažens nebūtume nukeliavusios tokiu keliu, gal būtume veikusios ką nors kito, tačiau dabar yra taip ir mums tai nė kiek ne keista“, – sakė G. Makovskytė.
Tačiau kai kas merginas vis dar stebina – kad rankinį žmonės vis dar painioja su tinkliniu. Todėl didžiausia pašnekovių svajonė, jog rankinis šalyje būtų toks pats populiarus, kaip krepšinis.
„Tiek vyrų, tiek moterų klubai žaidžia Europos lygyje, 2017 m. su U-17 rinktine laimėjome Europos čempionato B diviziono sidabrą, taigi mūsų šalies rankininkai yra tikrai stiprūs tiek komandiškai, tiek individualiai. Jėgas teko išbandyti ir paplūdimio rankinyje – mūsų rinktinė čia užėmė 8-ą vietą Europoje. Būtų smagu, kad rungtynių ateitų stebėti daug žiūrovų, kad vaikai nuo mažumės domėtųsi rankiniu, jį išbandytų, sportuotų – kitaip tariant, kad ši sporto šaka nebūtų užmiršta ir gautų pakankamai dėmesio bei finansavimo“, – viena kitą pritariamai pildė rankininkės.
Turi įvairių ateities planų
Paklaustos apie ateities tikslus, G. Makovskytė atsakė, kad norėtų savo jėgas išbandyti užsienyje.
„Nekeliu sau tikslų žaisti aukščiausioje lygoje, tačiau norėčiau tai pabandyti dėl savęs. Na bet jei to padaryti ir nepavyks, neliūdėsiu – laukiu, kada galėsiu save išbandyti kineziterapiautės darbe“, – pridūrė pašnekovė.
G. Sadauskaitė, nors tikino, kad taip toli nemąsto, bet pritarė draugei.
„Būtų įdomu pasižiūrėti, kaip užsienyje vyksta treniruotės, kokia vyrauja atmosfera, nes vis tiek ten kitoks lygis, kitaip tariant – pajausti, koks yra skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio“, – sakė mergina.
Tuo tarpu B. Ruceckaitė tikino, kad niekada nenorėjo išbandyti savęs užsienyje – ji norėtų savo karjerą tęsti Lietuvoje.
„Kaip ten benutiktų, ateityje svajoju dirbti su vaikais“, – išdavė rankininkė.
Visada siekia tik aukščiausių tikslų
Kadangi „Eglės“ rankininkės pasiruošimą sezonui pradėjo labai anksti – rugpjūčio 3 d. (nors pirmas Lietuvos moterų rankinio lygos rungtynes merginos žaidė spalio 10 d.), tolygus įsivažiavimas padėjo sėkmingai juose pasirodyti, o taip pat nugalėti dar dvejose rungtynėse, tačiau paskutinėse dvejose joms nepasisekė.
Merginos, nors ir besijuokdamos, atsakė, kad komandos lūkesčiai kasmet yra tie patys – pirmoji vieta tiek Lietuvos moterų rankinio lygos čempionate, tiek Lietuvos rankinio federacijos taurės varžybose, bilietas į Lietuvos rankinio supertaurės varžybas ir kiti aukščiausi tikslai, antraip – kokia prasmė varžytis?
Tekstas: Karinos Sėrikovos
Nuotraukos: iš asmeninių herojų archyvų
E. Adomaitytė ir T. Puronas – Europos vicečempionai