Kalėdos – tai metais, kai visi žūtbūt stengiasi pabaigti darbus ir pabūti šeimos, giminaičių bei artimųjų apsuptyje. Deja, ne visų profesijų atstovams tai pavyksta – tarp jų – ir sportininkams. Apie tai, kaip žiemos šventes mini mūsų šalies čempionai ir ką kartais tenka paaukoti sporto vardan, kalbame su buriuotoju Juozu Bernotu, kanojininku Henriku Žustautu ir daugiakovininke Urte Bačianskaite.
Namie – silkė, užsienyje – tik kūčiukai
Olimpietis buriuotojas J. Bernotas jau užsitikrino kelialapį į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes, tad, rodos, gali atsipalaiduoti. Deja, ne viskas taip paprasta. Juozas kartu su žmona Gilija Kalėdų laukti pradeda kur kas anksčiau nei kiti – jau lapkričio mėnesį, mat sportininkui dažnai šventes tenka sutikti treniruojantis.
„Taip yra todėl, kad tradiciškai gruodį išvykstu į kasmetinę treniruočių stovyklą ir varžybas. Taigi jau įpratom savo šventes planuoti nuo lapkričio vidurio“, – pasakojo buriuotojas.
Švenčių nuotaikos kūrimas, žinoma, prasideda nuo namų dekoravimo. J. Bernotas teigia, kad savo namus puošia negausiai – visas dėmesys atitenka Kalėdų eglutei.
„Eglės pradedame žvalgytis gana anksti. Turime tradiciją pirkti tikrą eglutę. Šiemet mūsų eglutė yra pasodinta į vazoną – po švenčių persodinsime ją kieme. Manau, kad gyva eglė sukuria kur kas jaukesnę atmosferą“, – pridūrė kaunietis.
Anot pašnekovo, eglės puošimu labiausiai rūpinasi jo žmona ir, žinoma, trys šeimos katinai.
„Gilija taip pat papuošia namus visokiausiais kalėdiniais atributais, tačiau dažniausiai jau po kelių dienų jų ženkliai sumažėja – katinai nupuošia“, – juokėsi olimpietis.
Nors pora kartu jau 11 metų, per tą laiką kartu Kūčias Bernotai sutiko vos kelis kartus.
„Kūčios ir Kalėdos Lietuvoje – labai retas atvejis. Tačiau jei likdavau Lietuvoje, paprastai bandydavome kursuoti iš vienų namų į kitus ir aplankyti visas močiutes. Kol per vienas Kūčias nutarėme nebesikankinti ir Kūčias sutikti ramiai, o artimuosius lankyti per Kalėdas“, – prisiminė pašnekovas.
Kai sportininkas per šventes lieka Lietuvoje, šeima laikosi tradicijos gausiai nukloti šventinį stalą.
„Turbūt stipriausia mūsų tradicija ir yra Kūčių valgiai ir buvimas su šeima. O ko daugiau reikia?“, – tikino olimpietis.
Per Kūčias Juozas labiausiai mėgaujasi silkių patiekalais. Tačiau, kai šventes tenka sutikti užsienyje, pasitenkina tik kūčiukais.
Kur besutiktų Kalėdas, J. Bernotas iš anksto su žmona apsikeičia dovanomis – dažniausiai tokiomis, kokių labai reikėjo arba pora labai norėjo.
„Anksčiau dovanomis keisdavomės ir su draugais. Dabar stengiamės tiesiog su jais praleisti laiką, o dovanėles renkame šeimoje esantiems vaikams“, – teigė buriuotojas.
Kalėdas pasitinka Londone
Kiek vėliau Kalėdų laukimas prasideda olimpiečio kanojininko Henriko Žustauto šeimoje – nuo gruodžio pradžios. Žinoma, pirmiausia Žustautai pasirūpina namų jaukumu.
„Papuošiame langą lemputėmis, pakabiname kelias kalėdines dekoracijas, na ir žinoma – padabiname eglutę. Paskutinius porą metų renkamės plastikinę eglutę, nes ji nereikalauja tiek daug priežiūros, ypač dėl to, kad per šventes nebūname namie. Manau, didelio skirtumo nėra – svarbu jaukumas“, – tikino pasaulio čempionas.
Šiemet, kaip ir paskutinius keletą metų, Henrikas su žmona Viktorija skrenda į Londoną pas sportininko šeimą.
„Londone sutinkame ir Kūčias, ir Kalėdas. Manau, vieta, kur švenčiame, nėra svarbi – maloniausia tai, kad susitinkame pabūti kartu“, – teigė kanojininkas.
Pasak H. Žustauto, jo šeima ypatingų tradicijų neturi, išskyrus tai, kad Kalėdų rytą Žustautai apsikeičia simboliškomis dovanėlėmis, o Kalėdų vakarienei visada kepa kalakutą ar antį. Tačiau mėgstamiausias Henriko patiekalas vis dar išlieka balta mišrainė.
Tradiciškai ir gausiai
Daugiakovininkės Urtės Bačianskaitės šeimoje Kalėdų laukimas prasideda, kai sportininkės mama namo parneša eglutę, paprastai – pirmąją gruodžio mėnesio savaitę.
Būtent žaliaskarė ir yra švenčių akcentas.
„Renkamės tik tikrą eglę, nes ji kvepia Kalėdomis“, – pridūrė lengvaatletė.
Urtė Kūčias valgo kartus su šeima savo krikšto tėčio namuose – tą vakarą Kaune susirenka artimiausi žmonės iš visos Lietuvos. Anot U. Bačianskaitės, per Kūčias ant stalo visada būna pyragėlių su grybais, kūčiukų, žuvies ir kisieliaus, o per Kalėdas – baltos mišrainės, kepto kalakuto bei keptos duonos torto.
„Kūčiu vakarą visa šeima tradiciškai susirenkame prie šventinio stalo, prisimename mirusius, žaidžiame žaidimus susijusiais su Kūčių burtais. Na o Kalėdų rytą po egle būtinai randame daug dovanų, kartu jas išpakuojame ir visi drauge linksmai leidžiame laiką“, – savo žiemos švenčių tradicijomis pasidalino panevėžietė.
Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: iš asmeninių herojų albumų