Specialioji bėgimo danga stadionuose – ar prieinama ir mėgėjams?

Visi, mėgstantys bėgimą, puikiai žino, kad bėgioti asfaltu ar kita kieta danga labai kenkia sąnariams ir sausgyslėms. Tačiau, ką daryti miestiečiams, kuriems iki giraitės ar miškelio, kurių takais bėgti saugu, yra ilgas kelias? Su Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktoriumi Rimantu Mikaičiu kalbame, kuo sveikatai yra geresnė specialioji bėgimo danga ir kur tokią galima rasti.

Kas tai yra ta specialioji bėgimo danga?

Specialiąja danga yra padengiami stadionų, lengvosios atletikos maniežų bėgimo takeliai ir sektoriai. Ji sugeria smūgio jėgą, yra laidi vandeniui, neslidi, atspari įvairiausiems oro veiksniams.

Kuo bėgimas ant jos skiriasi nuo bėgimo ant asfalto?

Dėl jau paminėtų savybių danga, pirmiausia, apsaugo sportuojančius nuo traumų tikimybės. Tuo pačiu danga padeda sportininkams pasiekti aukštesnių rezultatų.

Kiek Lietuvoje yra stadionų, kurie turi bėgimo takelius, pagamintus iš specialios dangos?

Tikslaus skaičiaus įvardinti negalėčiau, tačiau daugelis miestų stadionų yra iškloti specialia danga. Štai šiemet Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) vaikų čempionatą vykdė Šiaulių, jaunučių – Marijampolės, jaunių – Alytaus, jaunimo  – sostinės „Vingio“, o suaugusiųjų – Palangos stadionuose – vis jie iškloti specialiąja danga. Galėčiau paminėti ir puikų Utenos „Utenio“ stadioną, kur pastaruosius dvejus metus vykdėme LLAF taurės varžybas, ir daug kitų stadionų. Nemažai savivaldybių rekonstravo arba planuoja savo pagrindinių stadionų rekonstrukcijas. Tačiau sparčiausiai auga rekonstruojamų miestų ir miestelių stadionų prie ugdymo įstaigų skaičius, kurių bėgimo takeliai taip pat yra išklojami specialia šiuolaikiška danga. Kaune tokių rekonstruotų stadionų jau yra apie 20, nemaži ir Vilniaus užmojai. Gaila tik, kad šiuo metu Lietuva neturi nei vieno stadiono, kuriame galėtų vykti aukšto lygio tarptautinės varžybos, nes pagrindinis šalies lengvosios atletikos stadionas – S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune – yra rekonstruojamas ir geriausiu atveju darbai bus baigti 2022 metais.

Kurie iš jų yra atviri bėgikams mėgėjams?

Kiekvienoje savivaldybėje yra nustatytos savos naudojimosi sporto bazėmis taisyklės. Tačiau smagu, kad vis daugiau savivaldybių supranta ir stengiasi užtikrinti sporto bazių prieinamumą ne vien tik aukštesnio meistriškumo sportininkams ar vietos komandai, bet ir vietos bendruomenei. Norintiems sportuoti prie mokyklų esančiuose stadionuose paprastai kliūčių nekyla, nors daugumą jų juosia tvora. Visgi, tvoros dažniausiai yra įrengiamos tam, kad mikrorajono gyventojai nevaikščiotų trumpiausiu keliu, kirsdami kampą per stadioną, kaip buvo įpratę daryti anksčiau, o tuo tarpu norintieji sportuoti be trukdžių patenka per vartus.

Kaip manote, kokia yra lengvosios atletikos situacija šiuo metu? Ar šiuolaikiniai vaikai domisi lengvosios atletikos rungtimis? Ir kokia rungtis, kaip Jums atrodo, yra šiuo metu populiariausia atletikoje?

Sudominti vaikus sportu – nemažas iššūkis. Vaikams yra be galo daug pasirinkimų. Sporto šakos konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su meno, muzikos, įvairiomis kitomis dalykinėmis veiklomis, ir, be abejo, su šiuolaikinių technologijų siūlomais vis naujais užsiėmimais. Daug lemia tradicijos šeimoje, na o mokytojai, treneriai, siekdami sudominti vaikus lengvąja atletika, turi būti labai kūrybingi ir išradingi. Populiariausios išlieka tos lengvosios atletikos rungtys, kuriose yra gilios tradicijos, kuriose Lietuvos sportininkai nuolat pasiekia pačių aukščiausių rezultatų. Tai vilioja jaunuosius sportininkus – jie nori lygiuotis į Europos, pasaulio, olimpinius čempionus.

Kalbino Karina Sėrikova
Nuotrauka:  Rokas Lukoševičius