Tenisas – vienas populiariausių sportų visame pasaulyje. Nors žaidimo taisyklės yra visur vienodos, sąlygos šiam žaidimui gali skirtis, o bene didžiausią įtaką turi aikštelės danga.
Profesionalų teniso turnyruose yra trys pagrindiniai dangų tipai – kieta (ang. hard), žolės ir grunto. Žemesnio lygio arba mėgėjų turnyruose galima žaisti ir ant kilimo bei dar kai kurių dangų.
Kamuoliuko atšokimo greitis, aukštis daro didelę įtaką tenisininkų žaidimui. Ne visi gali vienodai prisitaikyti prie kiekvienos dangos ir demonstruoti tą patį, sau parankų žaidimą. Buvęs profesionalus Lietuvos žaidėjas, o dabar treneriu dirbantis Lukas Mugevičius sako, jog taktinis žaidimas labai skiriasi ant kiekvienos dangos.
„Ant žolės pranašumą turi tas, kas geriau padavinėja ir geriau žaidžia iš oro, nors su laiku tie dalykai keičiasi. Ankščiau daugiau žmonių mėgdavo žaisti iš oro, bet dabar tam tiesiog nėra laiko. Prie tokių greičių, kokie dabar vyrauja tenise, žmonės tiesiog nebespėja žaisti iš oro. Iš esmės tenisas ir skiriasi tuo, kaip galima judėti ant dangos ir kaip nuo jos atšoka kamuoliukas“, – pasakojo L. Mugevičius.
Nors žolė pati iš savęs nėra labai greita danga, bet greitas žaidimas atsiranda dėl to, kad ant jos sunku judėti. Be abejonės, lėčiausia yra grunto danga.
„Ant grunto vyrauja labiau fiziškas žaidimas. Ilgesni taškai, reikia daugiau fizinių savybių. Tuo tarpu „hardo“ negali palyginti nei su žole, nei su gruntu. Ten daug ką lemia padavimai, dominuoja greiti žaidėjai“, – sakė L. Mugevičius.
Profesionalūs tenisininkai žaidžia ant visų skirtingų dangų. Aukščiausio lygio turnyrai vyksta sezoniškai – metų pradžioje, nuo pat „Australian Open“ varžybų žaidžiama ant kietos dangos, vėliau laukia grunto sezonas su „Roland Garros“ priešakyje. Dar po to ateina trumpas žolės sezonas su seniausiu ir prestižiškiausiu Vimbldono turnyru. Vėliau vėl daugelis turnyrų grįžta ant kietos dangos, o vasaros pabaiga vainikuojama „US Open“ varžybomis.
L. Mugevičiaus teigimu, norint priprasti prie pasikeitusios dangos, reikėtų bent dviejų-trijų savaičių. Dažniausiai tiek laiko tenisininkai neturi.
„Pavyzdžiui, Vimbldone yra tikrai specifinė žolė, todėl prie jos prisitaikyti užtrunka. Visgi ant žolės turnyrų nėra daug, todėl žaidėjai paprastai daugiau dėmesio skiria „hardui“ ir gruntui. Sakyčiau, kad nuo kietos dangos pereiti prie grunto yra šiek tiek lengviau negu atvirkščiai“, – kalbėjo Vilniaus teniso akademijoje dirbantis L. Mugevičius.
Visgi turnyrai vyksta visame pasaulyje, todėl ir dangos juose dažnai skiriasi. Medžiodami reitingo taškus sportininkai dangas gali keisti ir kas savaitę.
Net ir patys stipriausi pasaulio tenisininkai išsiskiria savo pasiekimais ant tam tikros dangos. Vimbldono karaliumi ilgą laiką buvo šveicaras Rogeris Federeris. Tiesiog neįtikėtinas pergalių serijas ant grunto yra pasiekęs Rafaelis Nadalis. Visgi universaliausiu žaidėju L. Mugevičius išskyrė serbą Novaką Džokovičių, kuris yra iškovojęs nemažai „Grand Slam“ titulų ant skirtingų dangų.
„Novako pasiekimus lemia jo žaidimo stilius, fizinės galimybės ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų dangų“, – pridūrė L. Mugevičius.
Lietuvoje teniso aikštynų daugėja kasmet. Atsiranda vis daugiau dengtų aikštelių, jos nuolat įrenginėjamos ir lauke.
„Dangos labai priklauso nuo klimato. Mes lauke negalime žaisti labai ilgai, todėl pas mus dominuoja uždari aikštynai su „hardo“ danga. Tas pats yra ir visoje šiaurės Europoje. Čia daugiausia žaidžiama ant kietos dangos. Pietų šalyse, tokiose kaip Italija ar Ispanija, daugiausiai dominuoja gruntas. Žinoma, vasaros metu Lietuvoje dažniausiai žaidžiama ant grunto aikštelių po atviru dangumi“, – kalbėjo treneris.
Pasak jo, žolės danga reikalauja specifinės priežiūros ir ji labai jautri orų pokyčiams. Net ir tas pats Vimbldono aikštynas praktiškai visus metus yra prižiūrimas dėl vienintelio turnyruose metuose.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sauliaus Čirbos
Paplūdimio tinklininkė E. Kliokmanaitė: „Mūsų stiprybė – noras, užsispyrimas ir kovingumas“